Su Albinu Kentra bus galima atsisveikinti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2023 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienį) nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios už Velionį bus aukojamos ketvirtadienį 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje.
Penktadienį nuo 9 val. – Velionio palydėtuvės. Karstas išnešamas 10 val. ir lydimas į Šilalę. 2023 m. gruodžio 22 d. (penktadienį) 14 val. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Albino Kentros atminimui bus aukojamos Šv. Mišios.
Laidotuvės vyks 15 val. Velionis amžinojo poilsio atguls Šilalės miesto kapinėse.
Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio artimuosius ir visus Lietuvos žmones, kuriems ši netektis labai skaudi.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai ir darbuotojai 2023 m.gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 11:30 val.tylos minute ir gėlių vainiku pagerbs Lietuvos laisvės kovų metraštininko Albino Kentros atminimą.
Mirė partizanas Albinas Kentra
Eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, pedagogas, kino operatorius, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.
„Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti. Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas Albinas Kentra“, – rašo ji.
Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.
2019 m. gavo Laisvės premiją.
Partizanavimas ir kalinimas
Mokėsi Nevočių kaimo (Šilalės vlsč.) pradžios mokykloje, Šilalės gimnazijoje. 1944 m. SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 balandį pabėgo nuo tremties ir tapo brolio Jono Kentros (slapyvardis Rūtenis) vadovaujamo būrio (nuo 1946 09 priklausė Jungtinei Kęstučio apygardai) partizanu.
1946 liepos 7 d. suimtas, kalintas Tauragėje ir Vilniuje. Karo tribunolo 1946 gruodžio 28 d. nuteistas 10 m. kalėti lageryje; kalintas Pesčianlage (Spaskas). Paleistas 1954 birželio 19 d.
Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.
Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, kurie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.
Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-iais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas jis dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.
Visuomeninė veikla ir kūryba
Nuo 1965-ųjų kino kamera filmavo svarbius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos įvykius. 1973 m. viešai parodytas A. Kentros sukurtas filmas Mediumas užėmė antrą vietą Respublikinėje žanrinių kino filmų apžiūroje.
Nuo 1988 m. nemažai nuveikė siekdamas formuoti pasaulio viešąją nuomonę ir pelnyti įvairių vyriausybių palankumą Lietuvos išsivadavimui iš sovietinės okupacijos. A. Kentros dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.
1989 m. su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją Vilniuje (jos pirmininkas), nuo 1992 m. rūpinosi atkurti draugijos istorinės svarbos pastatą ir jame įkurti muziejų (muziejuje sukaupta vaizdinė Lietuvos antisovietinių partizanų kovų ir Vilniaus miesto istorijos medžiaga).
Sukūrė vaidybinį filmą Pokalbis su Lietuva (2009).
Tai pat parašė prisiminimų, kurie buvo paskelbti knygose.
Premjerė reiškia užuojautą dėl partizano Albino Kentros netekties
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizano, Laisvės premijos laureato, Vilniaus universiteto istorijos vaizdo metraštininko, pedagogo Albino Kentros mirties.
„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje ir, tikiu, įkvėps ateities kartas veikti Lietuvos labui. Nuoširdžiai užjaučiu šio didaus žmogaus netekusią šeimą, artimuosius ir draugus“, – sakoma premjerės užuojautoje.
