Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.
Švietimo ministras pasitraukė ir atrodo, kad švietimo srityje nepavyksta niekas arba, kaip sako švietimo ekspertai, reformos nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Kaip manot, kodėl šita padėtis yra taip susiklosčiusi? Matote išeitį iš jos?
Iš tikrųjų ministro atrankos procesas dažnai būna labai sudėtingas ir galbūt iš šono stebint atrodytų: na, tiesiog pasirinkite gerą ministrą ir reikalai pajudės. Dažnai pasirinkimo paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau.
Ypač šitoje srityje, švietimo, o taip pat ir sveikatos apsaugos. Turėdamas vieną kandidatą tu gali, kiek nori, tą kandidatą girti arba kritikuoti. Jeigu tu neturi alternatyvos, tai dažniausiai ir lieka tas vienintelis sprendimas.
Šiuo atveju turbūt ministro Jakšto problema buvo ta, kad kaip ekspertas jis tikrai darė neblogą įspūdį, bet, matyt, pritrūko vadybinių žinių arba galbūt ir tam tikro politinio stuburo. Patarėjų visokių buvo, bet jis turėjo pats pirmiausiai labai aiškiai sau atsakyti į klausimus, ko jis siekia ir kaip jis siekia.
Kuomet darbas padaromas netinkamai, be abejo, reikia taisyti klaidas, bet šiuo atveju tai yra ypatinga sritis. Žinote, kaldamas kažką iš medžio gali sukalti ne taip, išardyti ir vėl sukalti iš naujo. Čia kalbame apie mūsų vaikų likimus, apie egzaminus, apie jų kelią į savarankišką gyvenimą. Ir jeigu jūsų kelias yra sugadinamas kažkieno negrabia ranka iš išorės, be abejo, tai yra didžiuliai visuomeniniai, emociniai ir tiesiog žmonių gyvenimo nuostoliai.
Tai šiuo atveju reikia, pirmiausia, taisyti klaidas. Reikia suprasti, ko mes siekiame ta reforma, nes švietimo reforma buvo pradėta keliais kontekstais. Viena vertus, reikėjo atsižvelgti į šiuos demografinius pokyčius, kurie Lietuvoje vyksta.
Mes tikrai nebegalime gyventi lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis arba tuo pačiu mokyklų tinklu kaip prieš 30 metų, kuomet gyventojų buvo bemaž milijonu daugiau.
Mes privalome įgyvendinti įtraukiojo ugdymo projektą, nes tai yra vienas iš mano prioritetų. Įtraukusis ugdymas yra nepaprastai svarbus judant mūsų visuomenei link tikrai vakarietiškos, civilizuotos visuomenės. Ankstyvojo ugdymo klausimai ir įstatymų paketas, kurį inicijavau, pradedamas įgyvendinti.
Yra daug įvairių kontekstų, kuriuos būtina suvaldyti, bet tai gali padaryti tiktai tvirtą valią turintis ministras ir gera komanda. Pasakysiu nuoširdžiai, man kartais susidaro įspūdis, kad ministrai ateina ir išeina.
Tuo tarpu ta vidurinioji ministerijos grandis praktiškai ir lemia visos švietimo reformos sėkmę arba nesėkmę. Tie žmonės nesikeičia 20–30 metų ir jie praktiškai gali arba padėti reformą įgyvendinti, arba jas stabdyti ir gal net sužlugdyti.
Na, deja, kol kas aš nematau rezultato ir tai leidžia daryti išvadą, kad vis dėlto turbūt reikalingi ir esmingesni pasikeitimai pačioje ministerijoje, o ne vien tiktai viršutinės galvos nukirpimas arba prisiuvimas.
Bet šiaip tas naujas ministras dar kažką pakeistų, kaip manot? Jeigu paskirsite, tai jūs sakėt, neskubėsite ir liks kokie 5 mėnesiai. Gal tiesiog grąžinti tą pačią Šiugždinienę ir užbaigiam darbą?
Jau skiriant poną Jakštą buvo labai aišku, kad horizontas yra siauras, kad uždaviniai yra labai konkretūs ir tikrai nereikia galvoti dešimtmečius į priekį, bet net ir tokius tikslus įgyvendinant matome, kad ministras prisidarė bėdos.
Dabar liko dar mažiau laiko iki rinkimų ir, be abejo, tas horizontas dar labiau susiaurėjo. Tai čia mes turėsime kelti labai konkrečius tikslus ir reikalavimus būsimajam kandidatui ir tikrai suprantu, kad pasirinkimas yra labai nedidelis. Todėl galvoju, kad tiek ministrei pirmininkei, tiek man reikės laiko, kol mes tikrai pasirinksime tą variantą, kuriuo, tikiuosi, daugiau nebenusivilsime.
Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Jei vežimas nevažiuoja ratų keitimas jau nieko nepadės.. O vežimas jau seniai stovi giliai įklimpęs mėšle..
Kas kad atsistatydino jakštas ...
