Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius.

REKLAMA

Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

„Jų nuogąstavimai yra tame, kad bendruomenės nuomonė šitoje vietoje arba yra nesvarbi, arba sprendžiama labai formaliai. Gavus bendruomenės kreipimąsi, vienais atvejais į jį atsižvelgiama, bet dažniausiai neatsižvelgiama ir savivalda priima taisykles tokias, kokios jai yra palankios“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo V. Ačienė.

Seimo narė teigia, kad mokyklų tinklo pertvarkos procese būtina atsižvelgti į bendruomenės nuomonę, nes pertvarka „labai skaudžiai paliečia regionus“.

REKLAMA

„Vis galvojame apie regionų stiprinimą, bet tuo pačiu naikiname tų regionų infrastruktūrą. Kokia jauna šeima kursis ten, kur nėra mokyklų, darželių, infrastruktūros“, – sakė V. Ačienė.

Tuo metu Seimo narys valstietis Valius Ąžuolas brangų ir neoptimizuotą mokyklų tinklą vadina mitu ir pažymi, kad mažosios Lietuvos mokyklos nėra gausiai finansuojamos.

„Dažniausiai kaltinamos mažosios mokyklos, kurios yra tarsi našta ir didžiausias blogis švietime. Jeigu pažiūrėsime į skaičius, mažosios mokyklos iki 100 mokinių finansavimo gauna tik 10 proc. nuo viso biudžeto. Vadinasi, net teoriškai uždarius visas mažas mokyklas, švietime pinigų padidėtų tik 10 proc.“, – teigė V. Ąžuolas.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, anot Seimo nario, mokesčius mokantiems gyventojams turi būti užtikrinta teisė gauti švietimą, o kiekviena mokyklos bendruomenė turi turėti teisę žinoti, kas jos laukia.

„Geras pavyzdys, kai savivaldybė tam rengiasi, bendruomenei paaiškinama, kokia bus pertvarka, kas bus daroma, kaip nuo to nenukentės nei ugdymas, nei švietimas. Ir pačios tarybos pritaria tam. Kitas variantas, <...> kur norima kažką drastiškai daryti, geriausias momentas – paimti, uždaryti, nukirsti kaip kirviu, pasakyti tarybai, kad, ačiū už jūsų nuomonę, bet mes turime daugumą ir nubalsuosime, kaip mums reikia. Tai yra dvi medalio pusės“, – sakė V. Ąžuolas.

Pavyksta susitarti

Panevėžio rajono, kur jau kelerius metu vykdomas mokyklų tinklo optimizavimas, meras Povilas Žagunis patikino, kad savivaldybė visus su švietimo įstaigomis susijusius pokyčius aptaria su bendruomene.

„Darbas yra dirbamas tiek su švietimo bendruomene, tiek su gyventojų bendruomene, tiek su visomis kitomis įstaigomis. Didžiausias darbas dirbamas su tėvais, kurių vaikai lankė tą mokyklą, kurių vaikai nebegalės nuo rugsėjo 1-osios eiti, kokios jiems sąlygos bus pasiūlytos“, – kalbėjo P. Žagunis.

REKLAMA
REKLAMA

„Bendruomenė mato, kad gretimoje mokykloje yra puikios sąlygos mokytis ir užtikrinama galimybė patekti į tobulesnę, bet nutolusią nuo gyvenamosios vietovės įstaigą“, – pridūrė meras.

Susitarimas dėl švietimo

Portalas tv3.lt primena, kad sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis politinėms partijoms pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą, kuris toliau svarstomas Seime laikinojoje grupėje „Dėl Lietuvos švietimo ateities“.

Ministro pirmininko pateiktame projekte siūloma arba ribotą laiką perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms, kad pavyktų optimizuoti mokyklų tinklą.

Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą. Projekte pateiktas ir siūlymas iki 2022 metų šalyje panaikinti jungtines klases vidurinio ugdymo įstaigose.

Pats S. Skvernelis anksčiau yra sakės, kad optimizuoti mokyklų tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, tačiau finansavimą joms skiria valstybė.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat projekte numatoma ilgalaikė vizija – siūloma ankstinti privalomąjį ugdymą ir ilginti pradinį ugdymą, be to, įtrauktos nuostatos dėl pedagogų rengimo, švietimo pagalbos ir kitų švietimo sistemai svarbių sričių stiprinimo.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais. 

Kritika dėl nesutvarkyto tinklo

Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.

Dar 2017 m. Valstybės kontrolė audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo ir akcentavo, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų. 2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių.

Audite pažymima, kad išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų. 

Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų