Mėšlo kvapas, paryčiais pragydęs gaidys, palaidi šunys, žiemą rečiau valomi keliai ar keli metrai žemės už kaimyno tvoros - visa tai tampa kaimo naujakurių ir senbuvių konfliktų priežastimis, kurios neretai nagrinėjamos net teismuose.
Klaipėdos rajono seniūnijų seniūnai teigia, jog iš miesto į kaimus atvykusių naujakurių problemos dažniausiai kyla tik todėl, kad buvę miestiečiai nežino, kas jų laukia naujoje gyvenamojoje vietoje.
Įsigiję namus kaimuose jie tikisi ramybės, tačiau dažnai vietoje to jiems tenka kovoti su senbuviais, kuriuos erzina pašonėje vykstančios statybos ar veršio dydžio naujakurių šunys, teršiantys kaimiečių daržus.
"Natūralu, jog atsikrausčius naujokams, vyksta adaptacija. Ir vieniems, ir kitiems reikia priprasti. Daug konfliktų kyla iš nežinios, nes naujakuriai, prieš atsikraustydami, nesidomi, kuo gyvena mūsų bendruomenės ir kokios čia tradicijos. Tačiau dar daugiau bėdų pridaro verslininkai, kurie, pažeisdami įstatymus ar statybų reglamentą, skuba statyti namus ir juos kuo greičiau parduoti. O štai po to į paviršių ima lįsti visi pažeidimai, neatitikimai, kurie ir tampa rimtų konfliktų kaimuose priežastimi", - bėdas vardijo Sendvario seniūnijos seniūnas Juozas Lingis.
Ambicijų ietys kryžiuojamos ne tik kaimuose, bet ir sodų bendrijose. Sodų gyventojai ir senieji sodininkai riejasi dėl sklypų ribų, mokesčių bei statybų.
Tarp gyvųjų ir mirusiųjų
Neseniai "Vakarų eksprese" išsamiai rašėme apie gyventojų priešpriešas dėl Slengių kapinaičių. Pirkę sklypus kapinių pašonėje, žmonės pasijuto apgauti, kai sužinojo, jog 2006 metais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu buvo numatyta kapinaičių plėtra.
Šiuo metu teismas nagrinėja administracinę bylą, o tarp grupės naujakurių ir senbuvių tvyro kibirkščiuojanti įtampa. Pirmieji nenori gyventi veikiančių kapinių pašonėje, ypač kai jų sklypai per kažkieno klaidą pateko į sanitarinę kapinių zoną. Antrieji sukilo į kovą už kapinių, kuriose ilsisi jų artimieji, išlikimą. Senbuviai įsitikinę, jog naujakuriai siekia kapinaičių uždarymo.
Abi pusės neketina pasiduoti. Senbuviai, surinkę šimtus parašų, kreipėsi į prokuratūrą, kad ši apgintų jų interesus. Tai sužinoję naujakuriai dienraščiui sakė, jog taip pat rinks parašus. Abi pusės nekantraudamos laukia bylos baigties, po kurios paaiškės, kokių dar žygių prireiks savo teisybei pasiekti.
Užkliūva ir pririšti veršeliai
Būna, kad naujakurių ir senbuvių konfliktai įsiliepsnoja dėl absurdiškų priežasčių.
Pavyzdžiui, viename Dovilų seniūnijai priklausančiame kaime naujakuriui pasirodė, jog kaimiečiai, vasarą pakelėje pririšę veršelį, kankina gyvulį. Paskambinę Dovilų seniūnei Nijolei Ilginienei gyventojai pranešė apie neva neprižiūrimą galviją, kurį kepina kaitri saulė...
Toje pačioje seniūnijoje iš miesto į kaimą atsikėlę gyventi žmonės apskundė savo kaimynus ir dėl neva triukšmingos karvės. Esą ši ypač garsiai mykia ir trukdo miegoti. Pylos gauna ir ankstyvi gaidžiai.
N. Ilginienei teko išklausyti naujakurių skundų dėl mėšlo kvapo, o senbuviai dažniausiai neapsikenčia miestiečių šunų, kurie paprastai yra gerokai didesni už kaimiečių laikomus ir šiems pridaro rūpesčių - teršia daržus, gąsdina žmones, nes laksto po kaimą nepririšti. Naujakuriai į tokius skundus reaguoja kitu argumentu - jiems akis bado po kaimą lakstanti masė palaidų kaimiečių kiemsargių.
"Anaiptol ne visi naujakuriai konfliktiški. Dažniausiai ramų gyvenimą sudrumsčia tie, kurie įsivaizduoja, jog tik atsikraustę turi teisę kaime įvesti savus įstatymus. Pavyzdžiui, reikalauja, kad seniūnija išasfaltuotų kelius, kad valantys sniegą greideriai nuvalytų ir įvažiavimus į jų kiemus. Kliūva jiems ir kiemuose palikti kaimo žmonių traktoriai", - apie nesutarimus pasakojo Dovilų seniūnė.
Anot jos, miestiečiai nesuvokia kaimo gyvenimo, ieško čia idilės, tačiau susiduria su ne tokia saldžia realybe. Ypač kai ateina žiema ir tenka iš savo kišenės mokėti už sniego valymą, arba pavasarį, kai sodybas užlieja ištirpęs sniegas.
"Pasitaiko, kad ir kaimiečiai šiaušiasi prieš naują kaimynystę. Kai kuriuos ypač erzina aukštos naujakurių tvoros, nes pro jas nematyti, kaip žmonės gyvena. Vienus konfliktus nugesina seniūnija, kitais atvejais gyventojai patys susitaria, bet neneigsiu, jog pykčiai kartais persikelia ir į teismo sales", - pripažino N. Ilginienė.
Nepasidalija žemės
Dėl naujakurių ir senbuvių nesutarimų galvos skauda ne tik seniūnams. Tokius interesų konfliktus tenka spręsti ir sodų bendrijų pirmininkams. Į sodus nesutarimai atsikraustė kartu su naujaisiais gyventojais, kurie prieš keletą metų ieškodami patogesnio ir pigesnio gyvenimo soduose masiškai statė gyvenamuosius namus.
Sodų bendrijos "Pakrantė" pirmininkas Egidijus Vaišvila pripažino, kad neretai naujiems sodų gyventojams tenka aiškintis dėl sugadintų įvažiavimo į sodus kelių vykstant statyboms.
"Žmonės, čia turintys tik sodo sklypus ir užsukantys į savo daržus, pykstasi su sodų gyventojais dėl sklypų dydžių. Tokių konfliktų - daugybė, nes senieji geodeziniai matavimai, atlikti dar tarybiniais laikais, yra netikslūs. Būna, išsimatuoja iš naujo, ir paaiškėja, kad keli centimetrai žmogaus žemės yra už kaimyno tvoros. Ir prasideda tuomet rietenos, o vėliau - ir susitikimai teismo salėse", - teigė pokalbininkas.
Pirmininko žodžiais, pagyvenę sodų savininkai dažnai net nesutinka, kad kaimynas atliktų savo sklypo geodezinius matavimus, o norint juos atlikti, yra būtinas sodo kaimyno parašas.
"Klausiu, kodėl nepasirašo, atsako, kad nežino, bet įtaria kažką nešvaraus. Tuomet tikinu, kad atėjus laikui ir jam reikės kaimyno parašo, o šis nepasirašysiąs. Įtarumą šis argumentas kaip ranka nuima", - apie bendrijos narių sutaikymo ypatumus pasakojo E. Vaišvila.
Augina... dilgėles
Dar viena bėda - mokesčiai. Anot bendrijos pirmininko, tenka juos didinti tam, kad būtų už ką tvarkyti kelius. Jei naujakuriai nesipriešina, tai sodininkai šiaušiasi teigdami, kad žiemą į sodus nevažinėjantys. Naujakuriai nori gyventi patogiai, o štai sodininkai - tik ramiai ir be jokių papildomų investicijų į infrastruktūrą.
Ne kartą bendri susirinkimai yra pasibaigę rietenomis arba dar blogiau - tvorų vertimais, jų perkilnojimais naktimis.
"Ir vienus, ir kitus galima suprasti, tačiau pikčiausia dėl apsileidėlių, kurie dilgėlėmis užleidę sodus rėžia į akis, esą turi ekologinį ūkį ir sode gali auginti ką tik nori", - kalbėjo E. Vaišvila.
Susivienija dėl tikslo
Vis dėlto ne visose seniūnijose tarp naujakurių ir senbuvių įsiplieskia nesantaika. Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė sakė, jog per 20 metų seniūnija naujomis sodybomis masiškai neaplipo. Gal todėl konfliktai seniūnijoje bręsta paprastai tik tarp pačių senbuvių.
"Iš miesto atsikraustę naujakuriai kitaip įsivaizduoja gyvenimą kaime, nori greito rezultato. Vos po metų gyvenimo kaime jiems nepatinka, kad keliai neasfaltuoti, o kaimo žmonės, taip 50 metų pragyvenę, problemos šioje vietoje nemato. Laimei, mūsų seniūnijoje santarvės daugiau nei pykčių. Naujakuriai įsiliejo į bendruomenės gyvenimą. Žinau, kad kitose seniūnijose abi pusės susivienija vardan vieno tikslo. Omenyje turiu nesusipratimus dėl vėjo jėgainių statybų kaimo gyventojų pašonėje. Tokiais atvejais visi vieningai renka parašus ir rūpinasi bendruomeniškais reikalais", - pasakojo L. Šunokienė.
Pastaba
Juozas LINGIS, Sendvario seniūnijos seniūnas:
Konfliktas dėl Slengių kapinaičių buvo išpūstas. Žmonių niekas nenorėjo supriešinti. Skaičiau gyventojų komentarus spaudoje, kai ši problema buvo paviešinta. Baisu, kaip jie ten kariavo. Nesu nusistatęs nei prieš naujakurius, nei prieš senbuvius. Tikiuosi, kad ir šią problemą pavyks išspręsti. Sendvario seniūnijai priklauso 22 kaimai, kuriuose - 4400 gyventojų. Visokių pykčių kaimuose kyla, juk ir senbuviai tarpusavyje kibirkščiuoja. O kad naujakuriai su senbuviais konfliktuotų - tik pavienius atvejus žinau. Iš patirties miesto gyventojams, ieškantiems ramaus gyvenimo kaime, patarčiau pirmiausia atvažiuoti ir apsižvalgyti, kur šaknis leisti, kokios buities problemos gali iškilti. Tegul užsuka pas mus į seniūniją, pasikalba. Patarsime, kaip įsikurti, o ir kaimynų vengti nereikėtų. Kaimo žmonės nori bendrauti ir visuomet į bendruomenę įsileis geranoriškai nusiteikusius naujakurius. Žmonės turėtų pasidomėti nauja aplinka, kad paskui pavėluotai nereikėtų kumščiais mojuoti.
Komentaras
Česlovas BANEVIČIUS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:
Tokie konfliktai pasiekia ir rajono savivaldybę. Dažniausiai nepasidalijama žemės, nes miesto gyventojai, paskubėję įsigyti namą su sklypu, nepasidomėjo, jog buvęs savininkas pardavė žemę, nesutvarkęs dokumentų. Būna, kad nusiperka namą su skolomis. Natūralu, kad ir senbuviai pyksta, nes ilgą laiką buvo įpratę gyventi ramiai, ir staiga - pašonėje pradėjo dygti nauji namai.
Tam, kad tokių konfliktų būtų mažiau, rajono savivaldybės Taryba buvo priėmusi sprendimą, jog pardavimui statantys 4 ir daugiau namų verslininkai privalo įrengti privažiavimo kelius ir komunikacijas. Šis sprendimas netiko Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje Kristinai Vintilaitei, todėl Taryba buvo priversta jį atšaukti.
Vaida JUTKONĖ
