Nauja PSO analizė: Lietuva sumažino alkoholio vartojimą, bet esame dar 2 litrais virš vidurkio Papildyta 11:40

Ketvirtadienį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristato naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis apie alkoholio suvartojimą. Naujausiais duomenimis pastebima, kad alkoholio suvartojimas per pastaruosius metus Lietuvoje sumažėjo, o pažanga padaryta įgyvendinus alkoholio kontrolės priemones.

Ketvirtadienį naujausi duomenys buvo pristatyti spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo NTAKD direktorius Renaldas Čiužas ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Alkoholio vartojimas sumažėjo

Lietuva jau keletą metų skambėjo kaip šalis, kuri pasižymi labai geriančiais žmonėmis. PSO atliko analizę ir išnagrinėjo skaičius. Lietuva pateko į penketuką šalių, kurie sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc., sako R. Čiužas.

Vis dėlto, pasak specialisto, Lietuva turi, kur tobulėti. Absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam virš 15 m. amžiaus asmeniui Europos vidurkį viršija 2 litrais.

Kaip pastebi specialistas, mažėjantis suvartojamo alkoholio kiekis lengvina naštą mokesčių mokėtojams, apkrovą ligoninėms ir gydymo įstaigoms.

„Matome daug statistinių duomenų, kad tos pačios psichozių, apsinuopdijimų alkoholiu ir priklausomybių mažėjimo tendencija. Tų pačių psichozių sumažėjo apie 30 proc. Apsinuodijimų alkoholiu sumažėjo 27 proc.“ – sako R. Čiužas.

Taip pat, specialistų pateiktais duomenimis, mažėja ir priklausomybių.

R. Čiužas pastebi, kad vyrai alkoholio, žiūrint į duomenis, vartoja gana daug. Lyginant jų suvartojamą kiekį su tuo, kuris tenka moterims, matyti, kad vyrai išgeria apie 20,6 l. absoliutaus alkoholio. Tai yra 18 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

Tačiau moterims tenka kur kas mažiau alkoholio. Jos suvartoja apie 6 l. absoliutaus alkoholio per metus.

Lietuvoje padaryta pažanga

I. Zurlytė sako, kad duomenys, apie kuriuos yra kalbama, yra pateikti PSO ataskaitoje, pasirodžiusioje šių metų gegužę. Ataskaita yra skirta darnaus vystymosi tikslų pažangai vertinti.

Alkoholio suvartojimo duomenys čia atsiranda, nes alkoholis yra vertinamas kaip įvairių ligų rizikos veiksnys. Vienas iš tikslų yra susijęs su neinfekcinių ligų paplitimo mažinimu.

„Rodiklis <…> yra tas rodiklis, kuriuo matuojama šioje srityje pažanga link darnaus vystymosi tikslų. Iki 2030 m. dar turime laiko dar labiau sumažinti alkoholio suvartojimą. Kol kas, žiūrint į žemėlapį, matome, kad pasaulis (pagal alkoholio suvartojimą – aut. past.) yra labai tamsus, ypač tamsus yra Europos regionas“, – sako I. Zurlytė.

Pasak specialistės, Europa yra bene daugiausiai alkoholio suvartojantis regionas.

I. Zurlytė sako, kad alkoholio suvartojimo mažėjimą lemia daug veiksnų. Vis dėlto PSO išskiria kelias svarbiausias priemones.

REKLAMA

„Lietuvoje įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką, pradėjus įgyvendinti įvairias priemones, matosi, kad yra gera pažanga padaryta“, – sako I. Zurlytė.

I. Zurlytė sako, kad net ir nedidelis alkoholio prieinamumo pokytis turi įtakos ir smurto mažėjimui, ir sužalojimų, avarijų skaičiaus mažėjimui.

Rekomenduojama stiprinti priemones prieš vairavimą išgėrus, įgyvendinti reklamos draudimus, kelti alkoholio kainas ir imtis kitų priemonių. Lietuvoje visos šios priemonės yra įgyvendintos.

Specialistė pastebi, kad dėl alkoholio Europoje yra prarandama daugiau nei 30 mln. sveiko gyvenimo metų.

„Alkoholis yra siejamas su mirtimis nuo įvairių ligų, 31 proc. siejama su virškinimo trakto ligomis, 11 proc. – širdies ir kraujagyslių ligos, 6 proc. nuo vėžio, 30 proc. nuo netyčinių sužalojimų. Beveik 40 proc. Nuo tyčinių sužalojimų. Čia įeina ir savižudybės“, – sako I. Zurlytė.

Alkoholio draudimų atlaisvinimai: kilo audringos diskusijos dėl svaigiųjų gėrimų nuo 18-kos ir sekmadieniais ilgiau

Portalas tv3.lt primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Buvo siūloma liberalizuoti alkoholio pardavimo laiką, bet sugriežtinti stipriųjų gėrimų vartojimą.

Komitetas sprendė, ar leisti prekiauti alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val., ar 18–19 m. amžiaus asmenims leisti vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholį.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Ignas Rubikas nurodė mokslinių argumentų, kodėl alkoholio kontrolės Lietuvoje nereikėtų švelninti. Pavyzdžiui, alkoholis prisideda prie nusikalstamumo – apsvaigę žmonės dažnai padaro sunkus nusikaltimus, rodo Teismo psichiatrijos analizė.

Taip pat turi įtakos ir savižalos, savižudybių skaičiui. SAM atstovas nurodė, kad Lietuvai vertėtų atkreipti dėmesį į pagirtiną JAV patirtį, kur alkoholį galima įsigyti nuo 21 metų.

„JAV yra daugiametė patirtis, virš 30 metų, taikant 21 metų amžiaus cenzą. Atlikti tyrimai parodo, kad ši politika išsaugo gyvybes: sumažėja transporto avarijų, savižudybių, žmogžudysčių. Taip pat mažina paties alkoholio vartojimą“, – sakė I. Rubikas.

REKLAMA

Negana to, siūlymas 18–19 m. amžiaus jaunimui leisti vartoti silpnesnius gėrimus, apsunkintų prekybininkų darbą.

„Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentas pažymėjo, kad amžiaus cenzo siūlomas pakeitimas padidintų alkoholio prieinamumą. Sukeltų papildomą naštą gėrimų prekybos sektoriui, nes reikėtų tikrinti ne tik amžių, bet ir gėrimų stiprumą“, – sakė SAM atstovas.

Vilmorus apklausos duomenimis, kaip nurodė SAM atstovas, 3 iš 4 apklaustųjų nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui. Šios idėjos šalininkas buvo 1 iš 5 gyventojų, t. y. mažuma, sakė I. Rubikas.

Aptardamas norą ilginti alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais 5 valandomis, I. Rubikas rėmėsi 2018 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrimo duomenimis.

„Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija rodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Šią problemą bent iš dalies sprendžia prekybos laiko apribojimas sekmadieniais“, – įvardijo jis.

Tuo tarpu Ieva Valeškaitė, ekonomikos inovacijų viceministrė, teigė, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas sekmadieniais davė trumpalaikių rezultatų, o vėliau gyventojai prisitaikė prie situacijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija susisiekė su įmone, kuri nuolat tikrina darbuotojų blaivumą darbo vietose ir įgarsino šios įmonės patirtį.

„Tos įmonės atsakymas buvo labai paprastas ir vienareikšmis. Jų vertinimu, įvedus laiko ribojimus sekmadieniais, pokyčiai minimalūs. <...> Pirmą mėnesį buvo 35 proc. neblaivių vairuotojų pirmadienio rytais sumažėjimas, antrą mėnesį liko 15 proc. sumažėjimas <...> Trečią mėnesį viskas grįžo į įprastą režimą. Mato labai didelį prisitaikymą. <...> Sutrumpinus prekybos laiką ši grupė asmenų <...> apsirūpina gėrimais iš anksto ir bendras paveikslas iš esmės nepasikeitė“, – sakė I. Valeškaitė

REKLAMA

 „Mes matome, kad ši priemonė turbūt neturėjo ženklaus poveikio. Norėtųsi eiti kitu keliu, skatinant privataus sektoriaus atliekant savanoriškus darbuotojų testavimus. <...> Laiko ribojimas savo, deja, bent jau Lietuvoje tikslą išsėmė“, – papildė ji.

Nevyriausybinės organizacijos esamus ribojimus laiko veiksmingais

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun išsakė palaikymą dabartiniams alkoholio ribojimams ir siūlė tokios politikos nekeisti.

Jos teigimu, daugelis nevyriausybinių organizacijų, įskaitant Lietuvos psichikos sveikatos specialistų asociacijas,  ragina nuosekliai laikytis alkoholio kontrolės politikos ir toliau mažinti svaigiųjų gėrimų prieinamumą, didinti mokesčius, dar griežčiau riboti reklamą.

„Šiomis pataisomis <...> bandoma atšaukti ir panaikinti tai, kas buvo veiksminga. Net ir ekonomikos ir inovacijų viceministrė pasakė, kad priemonės buvo veiksmingos, jos sumažino [alkoholio vartojimą – aut. past.]. Tačiau tai, kad po kurio laiko atsistato ir sumažėja priemonės poveikis, <...> reiškia, kad būtina taikyti tolesnes ir papildomas priemones, o ne jas atšaukti“, – išsakė nuomonę NTAKK prezidentė.

Be to, ji pabrėžė, kad nuo 2018 m. įvesti alkoholio ribojimai veiksmingai sumažino žalą ir alkoholio vartojimą. Lietuva iškrito iš pačių aukščiausių vietų pagal alkoholio suvartojimą, sakė N. Goštautaitė-Midttun.

„Tikrai sustiprinome savo reputaciją, kaip šalis, kuri mėgina apsaugoti gyventojų sveikatą. <...> Trimis litrais sumažinti alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, yra didžiulis pasiekimas. Labai svarbu, kad mes tokiu būdu pailginome, tikėtina, gyvenimo trukmę. Didžiausias poveikis buvo vyrų gyvenimo trukmei, kuri labiausiai atsilieka nuo Europos šalių gyventojų“, – teigiamus postūmius vardijo ji.

NTAKK prezidentė apibendrino: „Būtų svarbu, kad ir Seimas, ir Vyriausybė įsiklausytų į mokslo įrodymais grindžiamą politiką palaikančių organizacijų poziciją.“

REKLAMA

Siūlė atsigręžti į užsienio valstybių taikomas priemones

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas, išreiškė pritarimą siūlomiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, juos vadino būtinomis korekcijomis. Pasak S. Galadausko, Lietuvoje ir taip vyrauja viena griežčiausių Europoje alkoholio ribojimo politika.

„Kalba eina apie [alkoholio pardavimo – aut. past.] valandas. Tai iš tiesų nėra logiška. Girdime nusiskundimų, <...> kada žmonės statomi į nepatogią poziciją, tarsi kokie alkoholikai, kurie turi nunešti vyno ar alaus butelį atgal po 15 valandos, nes visi jie susitaikę su ta mintimi, kad galima [pirkti alkoholį – aut. past.] iki 20 valandos“, – teigė jis.

Aludarių gildijos vadovas nurodė, kad silpnųjų gėrimų pardavimas 18–19 metų jaunuoliams būtų tinkamas žingsnis, nes panašia politika vadovaujasi ir užsienio valstybės.

„Kalbant apie amžiaus grupę, nesakoma, kad mes tapsime liberaliausi Europoje. Priešingai – pataisose pasirinktas griežčiausias skandinaviškas variantas.<...> Suomijoje, Švedijoje, alus ir vynas – nuo 18 metų, stiprieji alkoholiniai gėrimai – nuo 20 metų. Tą patį ir siūlo. Primenu, kad Europoje yra nemažai šalių, kur yra 16 metų cenzas silpniesiems gėrimams ir niekas ten nekvestionuoja, nesiruošia didinti tos ribos“, – minėjo jis.

Anot S. Galadausko, alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažėjo ne vien dėl 2018 m. įvestų alkoholio kontrolės teisės aktų.

„Pirmiausia, nereikėtų visų rezultatų nurašyti draudimams, nes alkoholio vartojimas mažėja ir dėl kitų priežasčių. Visuomenė sąmoningėja, jaunėja. Antras dalykas – įvairios ekonominės situacijos, plius labai dideli akcizai. Alaus suvartojimas krenta drastiškai būtent dėl labai didelių akcizų“, – kalbėjo S. Galadauskas.

Portalas tv3.lt primena, kad dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti nuo 10 val. iki 15 val., kitomis dienomis – iki 20 valandos. Vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo jo stiprumo, dabar galima nuo 20 metų.   Pataisos savivaldybių tarybas įpareigotų nustatyti vietas, kur būtų galima vartoti alkoholį.

REKLAMA

Siūloma leisti mugėse ir parodose prekiauti natūralios fermentacijos iki 15 proc. stiprumo alkoholiniais gėrimais (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.), o masiniuose renginiuose – iki 7,5 proc., kaip ir dabar.

Pataisas inicijuoja keturi liberalai – Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Raimundas Lopata ir Eugenijus Gentvilas – bei keturi konservatoriai – Vytautas Kernagis, Marius Maldeikis, Arūnas Valinskas, Kristijonas Bartoševičius – bei du Laisvės frakcijos nariai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė, o prekybą alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val. siūlo leisti „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi valstiečių valdžia.


Rašyti komentarą...
R
Romas
2021-09-23 11:31:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Greitai Armonaite padidins alkoholio,narkotiku suvartojima
Atsakyti
0

P
Priedas
2021-09-23 11:33:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Alkoholiku ir narkomanu tauta lengviau valdyti.
Atsakyti
0

V
Vileta
2021-09-23 12:09:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie, kurie gėrė kasdien, taip ir geria toliau. Jokie ribojimai jiems nepadeda. Prisiperka iš anksto...perpardavinėja. Niekas alkoholikų nepakeis.O tokių Lietuvoje daug tiek miestuose, tiek kaimuose. Lietuviai neturi aukštos kultūros švenčiant...ir be alkoholio neįsivaizduoja linksmumo. Nesaksu, kad visi tokie, bet dauguma geria iki kominės būsenos.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų