Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria siūlomiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako jiems pritarsianti. SAM teigimu, alkoholio ribojimai davė teigiamų rezultatų, todėl nereikėtų jų nutraukti. O štai ekonomikos ir inovacijų viceministrė sakė, kad pardavimo laiko ribojimo rezultatas buvo trumpalaikis ir gyventojai paskui prisitaikė prie suvaržymų – įmonėse girtų darbuotojų skaičius keitėsi minimaliai.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria siūlomiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako jiems pritarsianti. SAM teigimu, alkoholio ribojimai davė teigiamų rezultatų, todėl nereikėtų jų nutraukti. O štai ekonomikos ir inovacijų viceministrė sakė, kad pardavimo laiko ribojimo rezultatas buvo trumpalaikis ir gyventojai paskui prisitaikė prie suvaržymų – įmonėse girtų darbuotojų skaičius keitėsi minimaliai.

REKLAMA

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Buvo siūloma liberalizuoti alkoholio pardavimo laiką, bet sugriežtinti stipriųjų gėrimų vartojimą. 

Komitetas sprendė, ar leisti prekiauti alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val., ar 18-19-mečiams leisti vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholį. 

REKLAMA

Skirtingos ministerijų pozicijos

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Ignas Rubikas nurodė mokslinių argumentų, kodėl alkoholio kontrolės Lietuvoje nereikėtų švelninti.

Pavyzdžiui, alkoholis prisideda prie nusikalstamumo – apsvaigę žmonės dažnai padaro sunkus nusikaltimus, rodo Teismo psichiatrijos analizė. Taip pat turi įtakos ir savižalos, savižudybių skaičiui.

SAM atstovas nurodė, kad Lietuvai vertėtų atkreipti dėmesį į pagirtiną JAV patirtį, kur alkoholį galima įsigyti nuo 21 metų.

REKLAMA
REKLAMA

„JAV yra daugiametė patirtis, virš 30 metų, taikant 21 metų amžiaus cenzą. Atlikti tyrimai parodo, kad ši politika išsaugo gyvybes: sumažėja transporto avarijų, savižudybių, žmogžudysčių. Taip pat mažina paties alkoholio vartojimą“, – sakė I. Rubikas.

Negana to, siūlymas 18-19 m. amžiaus jaunimui leisti vartoti silpnesnius gėrimus, apsunkintų prekybininkų darbą.  „Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentas pažymėjo, kad amžiaus cenzo siūlomas pakeitimas padidintų alkoholio prieinamumą. Sukeltų papildomą naštą gėrimų prekybos sektoriui, nes reikėtų tikrinti ne tik amžių, bet ir gėrimų stiprumą“, – sakė SAM atstovas.

Vilmorus apklausos duomenimis, kaip nurodė SAM atstovas, 3 iš 4 apklaustųjų nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui. Šios idėjos šalininkas buvo 1 iš 5 gyventojų, t. y. mažuma, sakė I. Rubikas.

Aptardamas norą ilginti alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais 5 valandomis, I. Rubikas rėmėsi 2018 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrimo duomenimis.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija rodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Šią problemą bent iš dalies sprendžia prekybos laiko apribojimas sekmadieniais“, – įvardijo jis.

Tuo tarpu Ieva Valeškaitė, ekonomikos inovacijų viceministrė, teigė, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas sekmadieniais davė trumpalaikių rezultatų, o vėliau gyventojai prisitaikė prie situacijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susisiekė su įmone, kuri nuolat tikrina darbuotojų blaivumą darbo vietose ir įgarsino šios įmonės patirtį.

„Tos įmonės atsakymas buvo labai paprastas ir vienareikšmis. Jų vertinimu, įvedus laiko ribojimus sekmadieniais, pokyčiai minimalūs. <...> Pirmą mėnesį buvo 35 proc. neblaivių vairuotojų pirmadienio rytais sumažėjimas, antrą mėnesį liko 15 proc. sumažėjimas <...> Trečią mėnesį viskas grįžo į įprastą režimą. Mato labai didelį prisitaikymą. <...> Sutrumpinus prekybos laiką ši grupė asmenų <...> apsirūpina gėrimais iš anksto ir bendras paveikslas iš esmės nepasikeitė“, – sakė I. Valeškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes matome, kad ši priemonė turbūt neturėjo ženklaus poveikio. Norėtųsi eiti kitu keliu, skatinant privataus sektoriaus atliekant savanoriškus darbuotojų testavimus. <...> Laiko ribojimas savo, deja, bent jau Lietuvoje tikslą išsėmė“, – papildė ji.

Nevyriausybinės organizacijos esamus ribojimus laiko veiksmingais

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun išsakė palaikymą dabartiniams alkoholio ribojimams ir siūlė tokios politikos nekeisti.

Jos teigimu, daugelis nevyriausybinių organizacijų, įskaitant Lietuvos psichikos sveikatos specialistų asociacijas,  ragina nuosekliai laikytis alkoholio kontrolės politikos ir toliau mažinti svaigiųjų gėrimų prieinamumą, didinti mokesčius, dar griežčiau riboti reklamą.

„Šiomis pataisomis <...> bandoma atšaukti ir panaikinti tai, kas buvo veiksminga. Net ir ekonomikos ir inovacijų viceministrė pasakė, kad priemonės buvo veiksmingos, jos sumažino [alkoholio vartojimą – aut. past.]. Tačiau tai, kad po kurio laiko atsistato ir sumažėja priemonės poveikis, <...> reiškia, kad būtina taikyti tolesnes ir papildomas priemones, o ne jas atšaukti“, – išsakė nuomonę NTAKK prezidentė.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, ji pabrėžė, kad nuo 2018 m. įvesti alkoholio ribojimai veiksmingai sumažino žalą ir alkoholio vartojimą. Lietuva iškrito iš pačių aukščiausių vietų pagal alkoholio suvartojimą, sakė N. Goštautaitė-Midttun.

„Tikrai sustiprinome savo reputaciją, kaip šalis, kuri mėgina apsaugoti gyventojų sveikatą. <...> Trimis litrais sumažinti alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, yra didžiulis pasiekimas. Labai svarbu, kad mes tokiu būdu pailginome, tikėtina, gyvenimo trukmę. Didžiausias poveikis buvo vyrų gyvenimo trukmei, kuri labiausiai atsilieka nuo Europos šalių gyventojų“, – teigiamus postūmius vardijo ji.

NTAKK prezidentė apibendrino: „Būtų svarbu, kad ir Seimas, ir Vyriausybė įsiklausytų į mokslo įrodymais grindžiamą politiką palaikančių organizacijų poziciją.“

Siūlė atsigręžti į užsienio valstybių taikomas priemones

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas, išreiškė pritarimą siūlomiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, juos vadino būtinomis korekcijomis. Pasak S. Galadausko, Lietuvoje ir taip vyrauja viena griežčiausių Europoje alkoholio ribojimo politika.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalba eina apie [alkoholio pardavimo – aut. past.] valandas. Tai iš tiesų nėra logiška. Girdime nusiskundimų, <...> kada žmonės statomi į nepatogią poziciją, tarsi kokie alkoholikai, kurie turi nunešti vyno ar alaus butelį atgal po 15 valandos, nes visi jie susitaikę su ta mintimi, kad galima [pirkti alkoholį – aut. past.] iki 20 valandos“, – teigė jis.

Aludarių gildijos vadovas nurodė, kad silpnųjų gėrimų pardavimas 18–19 metų jaunuoliams būtų tinkamas žingsnis, nes panašia politika vadovaujasi ir užsienio valstybės.

„Kalbant apie amžiaus grupę, nesakoma, kad mes tapsime liberaliausi Europoje. Priešingai – pataisose pasirinktas griežčiausias skandinaviškas variantas.<...> Suomijoje, Švedijoje, alus ir vynas – nuo 18 metų, stiprieji alkoholiniai gėrimai – nuo 20 metų. Tą patį ir siūlo. Primenu, kad Europoje yra nemažai šalių, kur yra 16 metų cenzas silpniesiems gėrimams ir niekas ten nekvestionuoja, nesiruošia didinti tos ribos“, – minėjo jis.

Anot S. Galadausko, alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažėjo ne vien dėl 2018 m. įvestų alkoholio kontrolės teisės aktų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia, nereikėtų visų rezultatų nurašyti draudimams, nes alkoholio vartojimas mažėja ir dėl kitų priežasčių. Visuomenė sąmoningėja, jaunėja. Antras dalykas – įvairios ekonominės situacijos, plius labai dideli akcizai. Alaus suvartojimas krenta drastiškai būtent dėl labai didelių akcizų“, – kalbėjo S. Galadauskas.

Portalas tv3.lt primena, kad dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti nuo 10 val. iki 15 val., kitomis dienomis – iki 20 valandos. Vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo jo stiprumo, dabar galima nuo 20 metų.  

Pataisos savivaldybių tarybas įpareigotų nustatyti vietas, kur būtų galima vartoti alkoholį.  Siūloma leisti mugėse ir parodose prekiauti natūralios fermentacijos iki 15 proc. stiprumo alkoholiniais gėrimais (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.), o masiniuose renginiuose – iki 7,5 proc., kaip ir dabar. 

Pataisas inicijuoja keturi liberalai – Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Raimundas Lopata ir Eugenijus Gentvilas – bei keturi konservatoriai – Vytautas Kernagis, Marius Maldeikis, Arūnas Valinskas, Kristijonas Bartoševičius – bei du Laisvės frakcijos nariai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė, o prekybą alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val. siūlo leisti „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi valstiečių valdžia. 

Tikslu sie išvardinti veikejai stengiasi vykdyti jaunos kartos genocida? Kas dabar blogai? Ar kam nors kenkia? Ar yra koks neigiamas poveikis jauniems zmonems? Ar jie kazka praranda nesisvaigindami??? Kokio baisaus reikia buti mentaliteto, kad tokia tipo nekalta forma sudaryti palankesnes salygas jaunimui svaigintis!?
Lobistai pasiekė pergalę. O Armonaitė, tikiuosi, degs pragare už visus sugriautus likimus.
Dar griežčiau reikia riboti o ne laisvinti baigia prasigerti žmonės susimąstyti reikia valdžiai o ne pelną krautis visai nukvako mūsų viršūnėlė
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų