„Krašto apsaugos ministerijoje lankėsi NATO ekspertų grupė, vadovaujama NATO Tarptautinio štabo Politikos ir pajėgumų departamento direktoriaus Karlo Fordo ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Zamiro Nicholo Catsaro“, – rašoma KAM pranešime.
„Vizito metu, kuriame dalyvavo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis bei kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo vertinama Lietuvos pažanga įgyvendinant Aljanso gynybos planavimo reikalavimus ir aptartos tolesnės pajėgumų vystymo kryptys“, – nurodo ministerija.
Pasak Gynybos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, Lietuva, priėmusi sprendimą kasmet gynybai skirti 5–6 proc. BVP, kryptingai stiprina savo karinius pajėgumus ir civilinį pasirengimą, siekdama ne tik įvykdyti NATO reikalavimus, bet ir užtikrinti šalies saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie viso Aljanso teritorijos gynybos nuo pirmo centimetro. Siekiame, kad mūsų pajėgumai būtų ne tik galingi, bet ir suderinami su sąjungininkų struktūromis, o sprendimai – pagrįsti operaciniais poreikiais ir racionaliai panaudojamais resursais“, – pranešime cituojamas V. Urbelis.
Savo ruožtu NATO ekspertai pažymėjo, kad Lietuvos veiksmai rodo nuoseklų įsipareigojimų vykdymą ir stiprų politinį ryžtą, o šalies pastangos yra svarbus indėlis į kolektyvinės gynybos užtikrinimą rytiniame Aljanso flange.
Tarp didžiausių iššūkių – sistemų įsigijimo ir personalo komplektavimo klausimai
Nors susitikimo metu Lietuvos pažanga buvo įvertinta teigiamai, taip pat buvo identifikuoti ir keli iššūkiai, kuriuos dar reikės įveikti. Tarp jų – personalo komplektavimas, savalaikis sistemų įsigijimas ir jų greitas integravimas bei gynybos pramonės gebėjimas laiku pagaminti ir perduoti reikiamus kiekius sistemų.
Stiprintinoms sritims taip pat priskirtas skirtingų šalių pajėgumų koncepcijų suderinamumas, papildomi pajėgumų stiprinimo plano reikalavimai bei galimi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos politikos krypties pokyčiai, susiję su didesnės Europos šalių naštos prisiėmimu.
ELTA primena, kad šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.
Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

