„Aš esu gana atsargus tokiais klausimais. Turiu omenyje ir šią situaciją, ir dronus, ir visa kita. Nes pirmiausia turime būti įsitikinę ir tikri dėl priskyrimo. Gali būti (hibridinė ataka – BNS), tai turi visas savybes“, – interviu BNS sakė admirolas.
„Tai tikrina mūsų pasirengimą, mūsų reakciją, bet (...), mano nuomone, tai nėra tokia didelė grėsmė. Mes, kaip Aljansas, galime susidoroti su tokia problema ir visada būti pasirengę. Tokie ir esame dabar“, – pridūrė jis.
G. C. Dragone tvirtino, kad NATO nuolat reaguoja į naujas grėsmes ir iššūkius.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaraisiais mėnesiais Lietuvai tenka stabdyti oro uostų darbą.
Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ir ES vadovai.
Tuo metu vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.
Incidentai Lietuvoje – vienas iš daugelio pastaruoju metu Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų Europoje, kurstančių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos.
Reaguojant į Rusijos dronų skrydžius Lenkijoje arba neatpažintus bepiločius orlaivius, aptiktus Danijoje, rugsėjo pradžioje NATO pranešė apie operaciją „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“), kuria siekiama stiprinti Aljanso rytinio flango gynybą.
„Mes jau turime labai gerai veikiančią architektūrą, skirtą rytinių ir šiaurės rytinių šalių oro gynybai. „Eastern Sentry“ – tik papildoma priemonė, kuri padės šiai jau esamai architektūrai veikti efektyviau, ypač kovojant su dronais“, – sakė G. C. Dragone.
„Mes numušėme (Lenkijoje – BNS) dronus su F-35 naikintuvais. Jei išgelbstime bent vieną gyvybę, tai verta daryti, bet vėlgi – turime sau užduoti klausimą, ar tai yra geriausia, ką galime padaryti? Ir mes, žinoma, galime padaryti geriau“, – pridūrė jis.
„Mes norime daryti darbus tyliai“
Po dronų įskridimų rugsėjo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad Berlynas artimiausiais mėnesiais planuoja papildomai dislokuoti „tam tikrus“ pasyvios ir aktyvios oro gynybos pajėgumus, tačiau jų neįvardino.
Savo ruožtu Lietuva pasienyje su Baltarusija dislokavo oro gynybos bataliono padalinį, taip pat išbando technologines naujoves, siekiant numušti tiek dronus, tiek balionus.
„Pasieniečiai paprasčiausiai neturi galimybių šiandien to (numušti balionų – BNS) padaryti. Sakyčiau, kad ir mums dar sunkiai sekasi rasti priešnuodį prieš balionus. Tačiau dirbame labai stipriai, esame pasitelkę ir Šaulių sąjungos ekspertus, ir mūsų arsenale turimas priemones, bandome įvairias taktikas bei procedūras“, – BNS teigė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Ne kartą esu sakęs, brangiomis raketomis mes jų nemušime“, – pridūrė jis.
Generolas teigė, kad kitą savaitę kariuomenės atstovai vyks į Lenkiją, kur bus pristatomi tam tikri sprendiniai, kaip galima būtų „nebrangiai, bet kartu efektyviai neutralizuoti tuos skrendančius dalykus“.
„Aišku, mūsų geografija šiek tiek skiriasi nuo kitų šalių dėl to, kad sostinė labai arti sienos ir mes turime galbūt ne tai, kad minutes, gal sekundes priimti sprendimą“, – sakė R. Vaikšnoras.
Generolas teigė negalintis atsakyti, ar kariuomenė yra numušusi nors vieną balioną.
„Deja, detalių nepasakysiu dėl jautrios informacijos. Mes norime daryti darbus tyliai. Ar numušėme, ar nenumušėme? Ne apie tai yra kalba. Mums svarbiausia apsaugoti savo piliečius ir, kaip sakau, pagrindinė užduotis yra Vilniaus oro uostas“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Ką mums pavyko padaryti – kartu su „Oro navigacija“, Susisiekimo ministerija radome būdą, kaip neuždarinėti pilnai oro erdvės visą naktį, o tik kelioms minutėms arba iki valandos tam, kad kuo mažiau būtų daroma įtakos mūsų civilinei aviacijai“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
