Specialistai pastebi, kad bandydami išvengti žemo mokyklos reitingo, dalis mokytojų, užuot motyvavę moksleivius, sąmoningai neprileidžia mokinio prie egzaminų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausią Lietuvos gimnazijų reitingą. Šalies mokyklos išties labai skirtingos, todėl nėra įmanoma užtikrinti panašių ugdymo sąlygų visiems moksleiviams. Žurnalo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, švietimo sektorius išgyvena krizę.
„Iš vienų gimnazijų 80 ar 90 procentų jaunuolių įstoja į aukštąsias mokyklas Lietuvoje, o iš kitų tik 3 ar 2 procentai. Tai mes matome, kad skirtumai matuojami dešimtimis kartų“, – teigė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Mažos gimnazijos paruošia geriau
Taip pat specialistai pastebi, kad mažosios gimnazijos ir jų mokytojai sėkmingiau paruošia abiturientus egzaminams nei daugelis didžiųjų gimnazijų, turinčių 100 ir daugiau abiturientų.
„Mes turime tikrai pirmajame šimtuke keliolika mažų gimnazijų, kuriose mokosi 12, 16 ar 19 vaikų, ir jos nuostabiai gerai parengia vaikus. Ir turime tokių banginių, tokių stambių mokyklų, kur mokosi 120 ar 140 vaikų, bet pusė jų nelaiko matematikos ar lietuvių kalbos egzamino, dar keliolika procentų neišlaiko“, – tikino G. Sarafinas.
Viceministras sako, kad tam tikras atotrūkis tarp mokyklų yra normalus, o užtikrinti, kad visų mokinių pasiekimai būtų panašūs, nėra įmanoma.
„Visiškai eliminuot ir sakyt, kad visi bus vieno procento paklaidos ribose, tai tikrai mes tokio lūkesčio negalim turėt“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Skirtumai priklauso ir nuo to, kaip ir kokius mokinius ugdymo įstaigos priima. Prestižinės ugdymo įstaigos Vilniaus Licėjaus direktorius sako, kad stojančiųjų atranka yra vienas iš kriterijų, užtikrinančių, kad mokykla išlieka pirmoji reitingų lentelėje.
„Yra visiškai laisva, demokratiška priėjimo sistema. Gali mokytis ir prastai, svarbu išlaikyti atitinkamai egzaminus. Nes turbūt čia yra viena švietimo problema, kad įvertinimai skirtingose mokyklose yra labai nevienodi“, – komentavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Iššūkis – reitingą išlaikyti
Besimokantieji vienoje iš geriausių Lietuvos mokyklų pasakoja, kad jų sprendimas nebuvo skubotas:
„Tikrai, kadangi mokėsi mano ir du broliai, ir sesė, tai planavau sekti jų pėdomis, tai tikrai gana seniai.“
„Žinau, kad Licėjus yra tikrai geriausia Lietuvoje mokykla, tai tiesiog sudomino pamatyti, kaip iš tikrųjų, kas čia vyksta.“
„Labai nesitikėjau, kad įstosiu, buvo labiau kaip išbandymas savęs.“
Daugelyje kitų mokyklų atrankos nėra, čia priimami ne tik patys geriausi, bet visi norintys. Tai atsispindi ir reitinguose.
„Žiūrime, kad esame 2024 m. penkiasdešimti. 2023 m. buvome 96. Didžiuojamės savo reitingu, bet iš tikrųjų reitingai kelia ir iššūkių“, – pasakojo Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorė Asta Valuntienė.
Vienas tokių iššūkių, kaip teigia pašnekovė, yra ne tik pasiekti gana gerą vietą, bet ir vėliau ją išlaikyti.
„Mes įsipareigojame, atrodo, siekti dar daugiau ir nenuleisti kartelės“, – tikino A. Valuntienė.
Bando apeiti sistemą
Vieni reitingo siekia sąžiningai, o kiti randa būdų, kaip sistemą apeiti. Žurnalo „Reitingai“ redaktorius pastebi, kad mokyklos dažnai sąmoningai neskatina mokinių laikyti egzaminų.
„Jos tiesiog neprileidžia dažnu atvejų vaikų, kurie silpnai moka mokytojo discipliną, jisai sako, tu nelaikyk, nes neišlaikysi“, – komentavo G. Sarafinas.
Tokiu atveju mokinių laikomų egzaminų vidutinis rezultatas išlieka stabilus arba kyla, tačiau neatsižvelgiama į tai, kiek buvo nelaikančiųjų.
„Tai vyksta žaidimai, norint mokytojo broką paslėpti, mokyklos nekokybę užtušuoti“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Žurnalas „Reitingai“ jau vienuoliktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Geriausių gimnazijų, kurios neorganizuoja stojančiųjų atrankos, penketuke rikiuojasi Klaipėdos licėjus, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, „Saulės“ privati gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija ir Telšių Žemaitės gimnazija.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Autoriau, pie kokį mokytojų darbo broką kalbi? Mokiniai, kurių neprileidžia prie egzamino, yra negabūs ir tai tėvų darbo brokas. Kaip galima mokiniui semestre rašyti ketvertą, jei mokslo metų laikotarpiu jo pažymiai buvo 1, 2, arba 3? Tokie vaikai jau po aštuonių klasių turėtų eiti mokytis amato, o ne sėdėti gimnazijoje ir svajoti apie universitetus.
