Moterys, kurių istorijos – nutildytos: reta ryžtasi pasipasakoti, kad po aborto pajautė palengvėjimą

Nutildytos istorijos

Abortas – itin nepatogi tema. O blogiausia, sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, kad ji labai retai aptariama.

„Tų istorijų mes nežinom, negirdim“, – įsitikinusi ji.

Pasak Juškaitės, nėštumą nutraukusios moterys jaučiasi netinkamos, smerkiamos, toks sprendimas yra apsuptas stigmos, kurią sukuria religijos poveikis visuomenei.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Svarbūs pokyčiai: SAM leido cezario pjūvio operacijas atlikti pageidaujant pačiai moteriai

25-erių kaunietės dukra mirė vos gimusi: gyvenimas akimirksniu dužo į šipulius

Dijora Petrikonytė originaliai atskleidė pirmagimio lytį: reakcija – neįkainojama

„Viešoje erdvėje yra formuojamas idealas apie nėštumo nutraukimą, kuris neatspindi nei visuomenės nuotaikų, nei realių moterų jausmų nutraukus nėštumą“, – dėstė žmogaus teisių ekspertė.

O tai esą didžiąja dalimi lemia, kad gyvename valstybėje, kurioje dominuojanti religija yra katalikybė.

„Katalikiškasis diskursas užtildo moterų balsus. <...> Katalikų bažnyčia ypač neigiamai žiūri į abortą, iš esmės, atmeta moters pasirinkimo teisę, bet kokias aplinkybes, dėl kurių gali reikėti nėštumą nutraukti, pavyzdžiui, esant prievartos atvejui“, – tvirtino J. Juškaitė.

Anot chirurgo, kunigo Andriaus Narbekovo, bažnyčia turi svarią priežastį nepritarti abortui, tai – žmogaus gyvybės saugojimas.

„Tai nėra tikėjimo ar netikėjimo klausimas, bet mokslo patvirtinta tiesa, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo pirmos žmogaus egzistavimo akimirkos jam turi būti pripažintos asmens teisės, tarp kurių ir teisė gyventi“, – tikino jis.

Kunigas pabrėžė, kad bažnyčia tuo nesiekia paneigti gailestingumo, o „parodo, koks sunkus tai nusikaltimas, kokia nepataisoma skriauda padaryta nekaltai žuvusiam vaisiui, jo tėvams ir visai visuomenei“.

Abortų mažėja

Tam, kad visuomenės požiūris į abortus yra labai nepalankus, pritaria ir akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas. Pasak jo, tiek moterys nenori, kad jų abortai būtų užregistruoti, tiek gydytojai nėra suinteresuoti reklamuotis, kad jie atlieka abortus.

Dirbtinių abortų kasmet vis mažėja, nuo 2018-ųjų jų atliekama 25 procentais mažiau. Tačiau, gydytojas neskuba tokia statistika džiaugtis. Anot jo, viena to priežasčių – teigiama. Gerėja visuomenės žinios apie efektyvią kontracepciją, ją naudoja vis daugiau žmonių, todėl mažėja rizika pastoti.

Kita, kiek pesimistiškesnė priežastis – nepatikima abortų sistema. Remiantis užsienio šalių praktika, kai abortai atliekami specializuotose klinikose, kurioms už aborto nuslėpimą gresia licencijos atėmimas, statistika pasitikėti galima. Tačiau Lietuvoje situacija kiek kitokia.

„Kiek jiems atrodo, tiek ir užrašo, todėl ta statistika yra pirštu ant vandens užrašyta“, – rėžė dr. V. Klimas.

Akušeris ginekologas paneigė mitą, jog abortas gali turėti įtakos tolimesniems moters nėštumams ar, apskritai, vaisingumui.

„Saugiai ir laiku atliktas abortas neturi jokios įtakos moters vaisingumui, nei po pirmo nėštumo, nei po paskutinio“, – tikino jis.

O kontracepcija esą net teigiamai veikia ateities vaisingumą.

„Tinkamai naudojama kontracepcija taip pat jokių vaisingumo problemų nesukelia, o kaip tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo tuo metu, kai nori moteris.

Hormoninių kontraceptikų vartojimas apsaugo nuo eilės ligų, kurios sukelia nevaisingumą, sumažina negimdinio nėštumo tikimybę, uždegimų tikimybę, reguliuoja kiaušidžių funkciją“, – kalbėjo gydytojas.

Kasmet pasaulyje dėl neplanuoto pastojimo miršta apie 500 tūkst. moterų. Pasak akušerio ginekologo, jeigu šioms moterims būtų laiku nutrauktas nėštumas, didžioji dauguma jų liktų gyvos.

„Abortas ir kontracepcija sukelia žymiai mažesnę riziką sveikatai ir gyvybei, nei neplanuotas pastojimas“, – teigė dr. V. Klimas.

Tačiau, kunigas Andrius Narbekovas atkreipia dėmesį į psichinę moterų sveikatą.

„Didesnį smurtą prieš motiną sunku įsivaizduoti nei tą, kuomet nužudomas jos vaikas“, – teigė jis.

„Jaučiau didžiulį palengvėjimą“

Žmogaus teisių gynėja Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje dominuoja moterų pasirinkimo gėdinimas ir jų atgailavimas, kai tuo pat metu visuomenės apklausos rodo, jog didžioji dalis gyventojų pritaria, kad moterys turėtų teisę pasirinkti, darytis abortą arba ne.

Žurnale „Spectrum“ publikuotuose tyrimuose buvo analizuotas gyventojų požiūris į abortus. Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę pasidaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę.

Moterys, anot J. Juškaitės nesidalina priežastimis, dėl kurių priėmė tokį sprendimą, kaip jis pakeitė jų gyvenimą. Pasak žmogaus teisių gynėjos, geriausiu atveju, girdime sėkmės istorijas apie moteris, kurios visgi apsisprendė aborto nesidaryti ir atgailavimus dėl to, kad nėštumas buvo nutrauktas.

„Kalbėjau su moterimi, kuri nėštumą nutraukė sovietmečiu, paklausiau, kaip ji tada jautėsi ir ji pasakė: jaučiau didžiulį palengvėjimą“, – nedažnai girdima moters patirtimi pasidalino J. Juškaitė.

Sovietų Sąjungoje abortas legalus tapo gerokai anksčiau nei Vakarų valstybėse. Lietuvoje jis legalizuotas 1956 m. Tuo metu, dėl sunkiai prieinamos kontracepcijos, abortas buvo populiariausias būdas išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Oksfordo universitete magistro laipsnį apgynusi žmogaus teisių tyrėja Agnė Pakšytė nagrinėjo moterų, abortą dariusių sovietų laikais, patirtis. Kaip pati pasakojo, buvo sunku suvokti, kaip tokia intymi procedūra galėjo būti atliekama ne tik be nuskausminamųjų, bet ir daugiavietėse palatose.

„Dažnai, palatose, kur buvo daroma ši procedūra, buvo daug moterų vienu metu“, – kalbėjo ji.

Pakšytė tyrimo metu išsiaiškino tai, kad moterys, nepaisant aborto procedūros moralinio svorio, viena kitą gerai suprato. Šio sudėtingo sprendimo priežastis panašaus likimo moterys buvo linkusios pateisinti.

Pasak tyrėjos, kalbant su moterimis jautėsi stipri katalikybės, priešiškos abortui, įtaka, nepaisant to, kad laikai buvo sovietiniai. Pasitaikydavo atvejų, kai gydytojai atsisakydavo juos daryti dėl katalikiškų pažiūrų.