katalikybė

Religinės mažumos Lietuvoje iki šiol yra stigmatizuojamos, tam didelę įtaką turėjo sovietmetis, kurio metu siekta, kad visuomenėje visi būtų vienodi. „Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – taip apie Lietuvoje esančias religines mažumas kalbėjo religijos sociologė Milda Ališauskienė.

Šventojo Roko dienos proga Bolivijos gyventojai spalvingais kostiumais papuošė savo šunis ir kates. O išpuošę savo mylimus augintinius vedė į specialią palaiminimo ceremoniją. Žmonės tiki, kad gavę dvasininko palaiminimą šunys ir katės nebesirgs ir nugyvens laimingą gyvenimą. Bolivietė Katerina iš savo namų išeina su būriu šunų. Jų moteris turi net penkis. „Jie kaip mano vaikai – myliu juos kaip savo vaikus, rūpinuosi jais, prausiu, maitinu, perku rūbus jiems“, – pasakoja Katherine Tarraga.

Kunigas Ričardas Doveika sako, kad pandemijos pamokos jausis dar ilgai, nes žmonės vieni kitiems tapo svetimais.Daugiau apie tai jis kalbėjo Žinių radijo laidoje „Persona grata“.  Kunigas Ričardas Doveika sako, kad žmonės bažnyčioje meldžia trijų dalykų, kad būtų apsaugoti nuo karo, maro ir baro. Anot jo, mes jau susitvarkėme su savotišku maru virtusia koronaviruso pandemija, nors ne visas pamokas išmokome.

Tikėjimas – malonė ar pasirinkimas? Vilnietė papasakojo, kaip jai sekėsi atsisakyti tikėjimo, kelias nebuvo sunkus ir tolimas, tačiau ji išskyrė esmines problemas, su kuo galima susidurti apostazės metu. Moteris sako, kad dažniausiai tikybos atsisako užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nenori mokėti mokesčių bažnyčiai.

Pasibaigus Vėlinėms vieni žmonės jau tvarko kapus ir meta sudegusias žvakutes, o kiti uoliai laikosi katalikiškos tradicijos – per Vėlinių oktavą pirmas aštuonias lapkričio dienas vis dar lanko kapus, meldžiasi prisimindami išėjusius. Įpusėjus aštuondieniui, dvasininkai prašo mirusiuosius minėti maldomis bažnyčiose, bet ne papildomomis žvakutėmis kapinėse.  Žvakeles nuo vyro kapo jau nurenka vilnietė Aldona. Moteris sako, Vėlinės baigėsi, tad žvakių daugiau nebedegs.

Kaune istorinis įvykis. Pirmą kartą Lietuvoje Katalikų bažnyčios diakonais įšventinti penki vedę ir gausias šeimas turintys vyrai. Šie naujieji dvasininkai turės teisę sutuokti, palaidoti, krikštyti žmones. Įvairių profesijų vyrai prieš istorinę ir gyvenimus pakeisiančią ceremoniją neslėpė jaudulio, o jų žmonos nuogąstavo, kad nuo šiol vyrais teks dalintis su bažnyčia.

Valdžia jau linksta pripažinti, kad Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta norma, pagal kurią nuo žemės mokesčio už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atleidžiamos tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, yra diskriminacinė, todėl panaikinti tokią nelygybę turėtų nuo kitų metų pradedama taikyti išimtis ir kitoms tradicinėms religinėms organizacijoms.

Neseniai paskelbta vestuvių statistika Škotijoje – humanistų vestuvės savo skaičiumi lenkia katalikiškąsias santuokas, praneša newsru. Per 2011 m. Škotijoje buvo sudarytos  29 135 santuokos. Iš jų 15 092 – pilietinės, 5 557 – nacionalinėje Škotijos presbiterionų bažnyčioje, 2 486 – humanistinės, 1 729 – Katalikų bažnyčioje, 865 – sekmininkų „Dievo asamblėjos“ bažnyčioje, 694 – Anglikonų bažnyčioje. Taip pat registruotos 554 tos pačios lyties asmenų santuokos.

Dideliai susidomėjęs perskaičiau kolegos V. Laučiaus straipsnį „Lietuvos intelektualai – prieš liberaliąją demokratiją?“ (www.delfi.lt 2012 m. vasario 15 d.). Neabejoju, kad taip nusiteikusių yra ir pats tokių pažįstu. Tiesiog kilo noras kai ką pasitikslinti ir pasiaiškinti. Ypač toje dalyje, kur pagrindiniu liberaliosios demokratijos priešu laikoma krikščionybė, o „politizuotos krikščionybės ilgesys“ yra pristatomas, kaip tamsybinis idiotizmas ir grėsmė viskam, kas laisva bei vakarietiška.