Kunigas Ričardas Doveika sako, kad žmonės bažnyčioje meldžia trijų dalykų, kad būtų apsaugoti nuo karo, maro ir baro. Anot jo, mes jau susitvarkėme su savotišku maru virtusia koronaviruso pandemija, nors ne visas pamokas išmokome.
„Pamoka, kurios turbūt daugiau niekada nereikėtų pakartoti, kuo buvome mes beveik susigundę ir žiūrėkit, kas dabar vyksta: pasaulis išsisprendė, tam tikra prasme, problemą, Kinija mums rodo tai, nuo ko mes visi pradėjome: perpildytos ligoninės, masiškai miršta žmonės ir nebeteikiama net teisinga statistika, paduodamas kažkoks iškreiptas iliuzijų paketas“, – laidoje kalbėjo kunigas R. Doveika.
Kunigas sako, kad pandemija iš esmės paveikė žmones ir turėtą santarvę pakeitė pasimėgavimas kitų įžeidinėjimais ir nesėkmėmis.
„Neišmokome mes pademijos pamokos, nes viskas vyksta labai greitai, aš visada į pandemiją žiūrėjau, kaip į tautą, kuri sugebėjo Baltijos kelyje laikyti ranką vienas kito savo delne ir pasiekti Baltijos kelią, pandemija mums sudraskė šitą kelią, mes sudraskėme Baltijos kelią, ištraukėm vienas kito ranką, mes susipykom, mes žodžių vienas kitam bjaurių pasakėm. <...>
Tiesiog buvo pasimėgavimas, kuo aukštesnes pareigas užimančio žmogaus arba didesnę įtaką darančio žmogaus visuomenei, arba influencerių (nuomonės formuotoju, aut. p.) pasaulyje, buvo lenktyniavimas, kuo bjauriau apspjauti kitaip mąstantį žmogų. Iki tokių pasakymų, kad užblokuok, ištrink, nebendrauk, išsižadėk. Ir čia aš mačiau sudraskytą Baltijos kelią.
Lygioj vietoj, mes maro pamokos neišlaikėm, lygioj vietoj mes tapome priešais vienas kitam, kur turėjome susitelkti, turėjome galbūt klūpėti prieš vienas kitą ir maldauti saugoti save“, – teigė kunigas R. Doveika.
Kunigas sako, kad jis nuolat sulaukia klausimo: o kur dabar yra Dievas? Anot jo, tiesa gali būti žiauri ir skaudanti.
„Kaip kunigas sulaukiau labai daug klausimų: kur Dievas? Kodėl leidžia vaikus safariniais žaisliukais laikyti? Masinės kapavietės, tyčiojimasis ir kiti dalykai. Aš visuomet žmonių klausiu, ar jums reikia mandagaus atsakymo ar tikro atsakymo, nes mandagus bus tik tokie nieko neįpareigojantys pašnekesiai ir atsidusimai, jeigu bus teisingas atsakymas, jis bus labai skaudus, ir tau jis nepatiks.
Dievas yra ten, kur mes jį padėjome – jis yra šiukšlinė. Kai šiandieninė Vakarų visuomenė išmetė Dievą, kūrėją, tvarką, darną, prigimtį, sąžinę, dorą, pačią taiką į šiukšlyną, – ten jis ir yra. <...> Išmetus Dievą į sąvartyną, kas nori eiti sąvartyne ieškoti Dievo? Ten smirda, ten šiukšlės. Ir mūsų šiandieninėje Europoje Dievas yra šiukšlyne“, – pasakojo kunigas.
Daugiau apie kunigo mintis laidoje:
