Mokiniai, iškilus problemai, dažniausiai pagalbos kreipiasi į klasės auklėtoją. Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto ir Klaipėdos universiteto mokslininkų grupės atliktas tyrimas.
Mokiniai pagalbos į klasės auklėtoją linkę kreiptis dėl problemų, susijusių su bėgimu iš pamokų, mokymosi krūviais, mokinių konfliktais, azartiniais žaidimais. Į socialinį pedagogą mokiniai kreipiasi, kai susiduria su žalingų įpročių, netinkamos bendramokslių elgesio ar bendravimo su jais ir mokytojais problemomis. Logopedo, specialiojo pedagogo ir mokytojo padėjėjo veikla mokiniams mažiau suprantama.
Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad mokiniai, jų tėvai, klasės auklėtojai patenkinti socialinio pedagogo, mažiau – psichologo suteikta pagalba. Klasės auklėtojo suteikta pagalba patenkinti mokiniai ir jų tėvai. Visų apklaustųjų teigimu, jie yra nepatenkinti mokytojo padėjėjo pagalba. Priežastys, dėl kurių mokiniai ir klasių auklėtojai nepatenkinti suteikta pagalba, susijusios su specialistų profesinės ir bendravimo kompetencijos stoka.
Tyrimo metu nustatyta, kad mokyklose ir kitose ugdymo institucijose dar nėra sukurtos vieningą psichologinę pagalbą laiduojančios sistemos.
