„Darius kelis metus kovęsis su sunkia nepagydoma liga, nualinusią jo kūną, baigė savo žemiškąją kelionę ir iškeliavo į amžinybę.
Visada stiprus, visada kovojantis, kitų įkvepėjęs ir mokytojas, be galo pozityvus, turintis puikų humoro jausmą, visur ir visada matęs tik šviesiąsias gyvenimo puses, buriantis ir traukiantis žmones. Tai jis ....Jis visada gyveno pilna jėga, imdamas iš gyvenimo viską bei atiduodamas visą save gyvenimui ir mėgstamai veiklai. Visada dalino save kitiems. Amžinai jo pasiilgsiu. Darius visada gyvens mano širdyje ir mintyse. Pasiilgsiu nuolat besišypsančių akių, skardaus sąmojo ir išminties žodžių žaismo, neįtikėtinos valios nepasiduoti.....
O dabar buriuok pasikinkęs visatos vėją, džiazuok su ryškiausiomis galaktikos žvaigždėmis, tvirtai laikyk raketę mušdamas kamuoliuką kosminiuose kortuose. Visad mums liksi įkvepėjęs, mokytojas, ieškotojas, organizatorius, kompanijos siela.... Aš tikiu, kad mirties nėra, tiesiog siela palieka pavargusį kūną.... Myliu tave, Pusele
Su skausmu ir meile...... Pelenai į pelenus, dulkės į dulkes.....“ – jautrius žodžius savo vyrui skyrė R. Montvilė.
