Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vėl viešai skelbė, kad abejoja dėl Šiaulių universiteto likimo. „Reikia aiškiai įvardinti, kad tokie universitetai (...) kaip Šiaulių universitetas – labai klaustukas, ar tikrai turėtų ir toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją Lietuvos rinkai“, – pareiškė D. Pavalkis. Kodėl ministrui atrodo, kad Šiaulių universitetas rengia tik mokytojus, o universiteto absolventai, lyg kokios kėdės, ministrui tapo tik produkcija?
Nuolat žeminami ir gąsdinami
Donatas JURGAITIS, Šiaulių universiteto laikinasis rektorius:
– Šiaulių universiteto bendruomenė nustebinta ir šokiruota dėl ministro Dainiaus Pavalkio viešai išsakytų minčių apie Šiaulių universitetą. Viešėdamas Šiauliuose praeitų mokslo metų pabaigoje ministras kalbėjo: „Regioniniai universitetai turi labai aiškią savo ateitį (...) Universitetas čia reikalingas... Aukštojo mokslo židinys čia turi išlikti“. Jeigu ministro nuomonė pasikeitė radikaliai, gal mes ją nusipelnėme išgirsti tiesiogiai iš ministro lūpų?
Situacija aukštojo mokslo sistemoje iš tiesų yra sudėtinga. Manau, kad prie to nemažai prisidėjo niekaip nesibaigianti aukštojo mokslo reforma, kurią jau kelerius metus lydi įvairiausi gąsdinimai.
Dažnai pateikiami netikslūs duomenys, juos interpretuojant pagal poreikį. Štai ir šį kartą ministras teigia, kad Šiaulių universitetas į nemokamas vietas priėmė 150 studentų (jų iš tikrųjų yra 195) ir kad tai, anot ministro, „reiškia, jog pakankamai žemo pažymių lygio studentai priimti“.
Visi studentai, patekę į valstybės finansuojamas vietas, konkuruoja su visais Lietuvos universitetais. Nuolatinių studijų valstybės finansuojamose vietose Šiaulių universitete konkursinio balo vidurkis – 17,6, o kolegijoje, kuri, kaip ministras vaizdžiai sako, „yra maždaug kitoje gatvės pusėje“, konkursinio balo vidurkis – 13,8.
Esame sau įvardinę visas mūsų problemas, tačiau tikrai nenorime būti žeminami, gąsdinami, nuolat linksniuojami ir menkinami. Galiu tik priminti, kad pagal studentų vertinimą Šiaulių universitetas užima trečią vietą Lietuvoje.
Ministras mąsto XIX amžiaus kategorijomis
Arūnas GUMULIAUSKAS, Šiaulių universiteto profesorius, istorikas:
– Nuo 1997 metų, kai tik įsikūrė, Šiaulių universitetas neberuošia mokytojų. Su pedagogika susijusios studijų programos sudaro vos kelis procentus. Kai politikas nori užimti ministro postą, ateidamas į jį pirmiausia turi susipažinti su sistema, kaip ji veikia, kas joje funkcionuoja, kokios yra institucijos, ką jos dirba. Labai keista, kai D. Pavalkis, tapęs ministru, jau tris kartus lankėsi Šiaulių universitete ir nežino, ką ruošia šis universitetas.
Šios kadencijos valdančiosios daugumos pagrindinė pozicija buvo ateiti į valdžią ir aukštosiose mokyklose panaikinti krepšelių (valstybės finansuojamų vietų) sistemą, kaip atsilikusią ir neefektyvią. Ar gali krepšelio sistema – laisvosios rinkos elementas suteikti kokybės studijoms? Negali! Nes tada dėstytojai yra verčiami paslaugų teikėjais, o studentai (kaip ministras D. Pavalkis ir išsireiškė) – produkcija.
Yra sričių, kuriose laisvoji rinka neįmanoma: tai švietimo, sveikatos sistemos. Kai kurie elementai gali būti, bet visą sistemą paversti laisvosios rinkos dalimi – XIX amžiaus liberalizmo idėja.
Labai gaila, kad mūsų politikai dedasi liberalais ir mąsto XIX amžiaus kategorijomis. Šiandien už lango jau XXI amžius. Jeigu mąstymas atsilieka daugiau kaip 100 metų, tai ką galima kalbėti apie reformas, ėjimą tolyn?
Jeigu krepšelio sistema gyvuos ir toliau, studijų kokybė tik kris.
Todėl šiuo atveju švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis pamiršo priešrinkiminius Darbo partijos pažadus.
Natūralu, kad ministras vis kerta Šiaulių universitetui. Mes toliausiai nuo centro, turime mažiausiai politinės įtakos tarp didžiųjų miestų. Anoje kadencijoje, kai valdžioje buvo konservatoriai, atsigavo Panevėžys, kadangi ten stiprūs konservatoriai. Net „Rail Baltica“ vėžė pro Panevėžį pasuko. Deja, turime pripažinti, kad neturime stiprių politikų, kurie gali atstovauti Šiauliams.
Pats miestas turi remti universitetą
Vaidas BACYS, Šiaulių miesto Tarybos narys, buvęs švietimo ir mokslo viceministras
– Ministerija jau ne pirmą kartą kritiškai pasisako apie Šiaulių universitetą. O kaip pats miestas reaguoja į tokias kalbas? Ar miesto reakcija yra savikritiška, ar matome ir įvardijame savo miesto universiteto problemas? Ar imamės labai ryškių, konkrečių žingsnių? Jeigu Šiauliams universitetas reikalingas, ką pats miestas padarė, kad universitetas mieste išliktų?
Tiesiai šviesiai pasakysiu – miestas turi numatyti biudžeto investicijas į universitetą.
Jeigu sakome, kad miestui švietimas yra svarbus, turime galvoti, kaip padėti universitetui artimiausiu periodu išsilaikyti. Akivaizdu, kad iš nacionalinio biudžeto niekas universiteto problemų neišspręs.
Miestas turi galvoti, už ką universitetui mokėti savo biudžeto pinigus.
Mes turime restruktūrizuoti švietimo sistemą Šiauliuose ir galvoti, kokias paslaugas universitetas galėtų teikti miestui ir gauti atlygį. Socialinės gerovės fakultetas galėtų įsitraukti į socialinių paslaugų, reabilitacijos teikimą mieste. Gamtos fakultetas, Menų fakultetas galėtų teikti neformaliojo švietimo paslaugas. Miestas tuos pinigus vis tiek išleidžia.
Manau, kad mums reikia susėsti prie bendro stalo ir ne galvoti, ką Vilnius pasakė, o būti šeimininkais.
Šiaulių miesto savivaldybė turi pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu, bet, mano supratimu, ši sutartis yra popierinė.
Turime suprasti vieną dalyką: arba universitetą reikia uždaryti, arba į jį investuoti, kad jis neštų pelną. Viskas. Ties tuo diskusijos turi būti baigtos. O jeigu diskutuosime dar 10 metų, tai galiausiai universiteto Šiauliai nebeturės.
Rita ŽADEIKYTĖ
