Tai numatyta trečiadienį priimtame Aplinkos ministerijos nutarime, jis bus teikiamas Seimui.
Anot ministerijos, poveikio aplinkai vertinimas yra kompleksiškas procesas, todėl dabar trunka nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų.
Tačiau, kaip teigiama nutarime, esamoje geopolitinėje situacijoje svarbu, kad naujų gynybos projektų procedūros būtų atliktos kuo greičiau – nepažeidžiant visuomenės teisės dalyvauti procese ir kad nenukentėtų jo kokybė.
„Numatoma, kad PAV procesas galėtų sutrumpėti dviem mėnesiais, atitinkamai būtų paankstinama ūkinės veiklos įgyvendinimo pradžia, gaunamos pajamos ir sumokami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą“, – teigia ministerija.
Vyriausybė nusprendė, kad PAV procedūros neturi būti stabdomos, jei savivaldybės taryba nubalsuoja prieš rajone planuojamų gynybos pramonės projektų ir infrastruktūros įrengimą.
Taip pat pritarta, kad dokumentai vienu metu turėtų būti derinami su keliomis institucijomis, būtų neatsižvelgiama į reikalavimus juos keisti, jeigu institucija tai siūlo ne pagal jai nustatytą kompetenciją.
Pasak Aplinkos ministerijos, pokyčiai užtikrintų, kad institucijos jaustų didesnę atsakomybę vėluodamos derinti dokumentus ir pateikti išvadas.
Nors, pasak ministerijos, projektu spartinami gynybos pramonės projektai, siekiant krašto apsaugos tikslų yra svarbi ir gamtinių išteklių gavyba, energijos tiekimo užtikrinimas, apsirūpinimas kritinėmis žaliavomis, reikalingos infrastruktūros įrengimas, maisto tiekimas.
„Dauguma siūlomų (…) pakeitimų bus taikomi visoms planuojamoms ūkinėms veikloms ir leis užtikrinti sklandesnį, greitesnį įvairių projektų įgyvendinimą“, – rašoma nutarime.
Miškų įstatymas taip pat papildomas nauju miško žemės pavertimo atveju stambiam projektui, kuris Vyriausybės pripažintas užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
