„Rusijos režimas, matome, nepaisant sankcijų paketų, laikosi ir pertvarkė savo valstybės ekonomiką į karo ekonomiką. Akivaizdu, kad šalį valdantis režimas deda ant kortos bet kokią visuomenės ateitį ir gerovę, siekdamas kažkokių keistų imperialistinių siekių“, – pirmadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, nors Rusijos režimas kol kas išsilaiko, Europos Sąjungos (ES) valstybės turi toliau didinti spaudimą Maskvai ir kartu stiprinti savo gynybinius bei atgrasymo pajėgumus.
„Mes, kaip ES šalys, taikingos šalys, turime dar labiau spausti, kad režimas jaustų, kad mes galime ir turime priemones atsakyti. Ir, žinoma, mes turime ruoštis“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuva kartu su partneriais ir kitomis NATO valstybėmis turi tęsti investicijas į gynybą bei atgrasymą, nes Rusijos keliamos hibridinės grėsmės artimiausiu metu neišnyks.
„Tos hibridinės grėsmės turbūt niekur nedings, jos egzistuos, kol neturėsime taikos Ukrainoje, o kol kas akivaizdu, kad tos taikos siekio Rusijos pusė nedemonstruoja“, – sakė premjeras.
Todėl, anot jo, Europos valstybės turi išlikti vieningos, toliau remti Ukrainą ir ruoštis galimiems nepalankiems saugumo scenarijams.
Baltijos šalys Rusijos grėsmę jaučia ypač stipriai
Savo ruožtu F. Merzas teigė, kad Rusijos keliama grėsmė neapsiriboja vien karu Ukrainoje. Pasak Vokietijos kanclerio, jo šalis nuolat susiduria su priešiškais Rusijos veiksmais, o Baltijos valstybės šį pavojų jaučia dar stipriau.
„Mes kasdien jaučiame esantys jų taikiniu“, – sakė F. Merzas.
Pasak jo, Rusijos veiksmai nukreipti ir prieš Baltijos šalis, o Maskva hibridinėmis priemonėmis bei parama ekstremistinėms politinėms jėgoms Vakarų valstybėse mėgina jas įbauginti ir suskaldyti.
„Mes nesileisime, kad mus gąsdintų, nesileisime, kad mus skaldytų. Mes esame pasirengę gintis“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.
F. Merzas taip pat teigė, kad Rusija hibridiniais išpuoliais siekia išmušti Vakarų valstybes „iš vėžių“ dėl jų paramos Ukrainai. Anot jo, atsakydamos į šias grėsmes šalys stiprina kibernetinį saugumą, karinius pajėgumus ir gynybos pramonę.
ELTA primena, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse fiksuojama įvairių su Rusija siejamų hibridinių veiksmų – kibernetinių atakų, sabotažo, dezinformacijos kampanijų bei incidentų su dronais. Baltijos jūroje taip pat fiksuota povandeninės infrastruktūros incidentų – pažeisti Lietuvą ir Švediją, Suomiją ir Vokietiją bei Estiją ir Suomiją jungiantys elektros ir telekomunikacijų kabeliai.
Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje rugpjūtį buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas, o Vokietijos vyriausybė atsakomybę dėl incidento priskyrė Rusijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
