„Viskas gerai, kad vyksta sandėlių decentralizavimas, tai reiškia, kad mes nesutelkiame rezervo vienoje lokacijoje arba keliose. (...) Tai yra turbūt logiškai suprantama ir paaiškinama. Bet vėlgi kiekvienoje savivaldybėje turbūt neturėsim po sandėlį. Aš klausiau labai aiškiai: kaip vyks ta logistika, kaip daiktai, kurių prireiks, bus transportuojami arba pasieks institucijas, gyventojus?“ – apžiūrėjęs civilinės saugos rezervo sandėlį Valčiūnuose trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjeras: rengiamas logistikos planas, kaip būtų tiekiamos valstybės atsargos krizės metu
„Supratau, kad yra rengiamas planas arba pasakyta, kad už tą logistinę dalį bus atsakinga Susisiekimo ministerija. Tikiuosi, kad Susisiekimo ministerija deramai ruošiasi to plano įgyvendinimui ir realizavimui. Bent jau bus labai aišku, kad už logistinę dalį atsakinga konkreti ministerija“, – pridūrė jis.
Premjeras taip pat teigė, kad bus plečiamas valstybės rezervas, statomi nauji sandėliai.
„Reikia plėsti valstybės rezervą įvairiomis kryptimis. Čia ir civilinė sauga, ir medicininės priemonės. Aš galvoju, kad plėtra būtina, ji bus daroma. Nėra taip, kad jau mes esam padarę viską ir galim jaustis saugiai, užtikrintai ir ramiai. Todėl bus ir toliau statomi sandėliai, jie užpildomi atitinkamai reikalingomis priemonėmis, kad būtume geriau pasiruošę. Nėra taip, kad nėra pažangos, pažanga akivaizdi“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
M. Sinkevičius teigė apsilankęs sandėlyje norėdamas praktiškai pamatyti, kaip veikia valstybės rezervas, bei žadėjo skirti maksimalų dėmesį Valstybės kontrolės rekomendacijoms.
„Valstybės kontrolė išsakė nemažai pastabų, nagrinėdama 2023–2025 metų laikotarpį apie valstybės rezervą, kas apima įvairaus pobūdžio valstybės sukauptą rezervą – tiek medikamentų, tiek maisto produktų, tiek civilinei saugai reikalingų priemonių. Noriu tiesiog praktiškai pasižiūrėti, kokią turim situaciją, ne iš gražių prezentacijų, ne iš tiesiog popierių kabinete, bet praktiškai pasižiūrėti, įvertinti, suprasti, ko papildomai reikia“, – sakė premjeras.
„Į Valstybės kontrolės rekomendacijas žiūrime labai rimtai ir sieksiu, kad per tą laiką, kol tenka vadovauti Vyriausybei, jos būtų atlieptos ir kad valstybės rezervo klausimui būtų maksimalus skiriamas dėmesys. Suprantu, kad to dėmesio reikia viskam, bet pasirengimas šitoj vietoj yra būtinas“, – pabrėžė jis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius Valčiūnuose teigė, kad naujų sandėlių statyba valstybei kainuos apie 10-15 mln. eurų.
Kaip sausį rašė BNS, Valstybės kontrolės auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų pristatyti atsargas žmonėms, todėl jos gali nepasiekti gavėjų arba būti atgabentos pavėluotai.
Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms ji pateikė 16 rekomendacijų. Vyriausybė tuomet teigė rezervo koordinavimą jau pavedusi Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir žadėjo sutvarkyti sistemą per pusmetį.
Auditoriai taip pat teigė, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir nedecentralizavus, todėl kilus pavojui dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba tapti neprieinama.
Valstybės kontrolė Vyriausybės kanceliarijai rekomendavo pertvarkyti atsargų saugojimą, vietas parinkti pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinti decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų.
Anot institucijos, iki rugsėjo pabaigos kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, o iki 2030 metų pabaigos – ją įgyvendinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
