REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kruopiuose (Akmenės rajonas) – pasaulinis įvykis. Šeštadienį atidengtas paminklas iš čia kilusiai pasaulio žolininkei Ann Wigmore (1909 – 1994). Milijonai žmonių dėkingi gydymo želmenų sultimis pradininkei, nes ji išmokė susigrąžinti sveikatą ir jaunystę. Į iškilmes susirinko žolininkės mokinių ir pasekėjų iš Amerikos, Kosta Rikos, Europos ir kitų kraštų.

REKLAMA
REKLAMA

Įvykis – visame pasaulyje

Iš Kruopių krašto kilusi ir XX amžiaus viduryje į Jungtines Amerikos Valstijas nuvykusi lietuvė Ona Varapickaitė, ištekėjusi tapo Ann Wigmore. Būtent ji įsteigė Hipokrato sveikatos institutą, tapo želmenų sulčių panaudojimo žmonių sveikatinimui pradininke pasaulyje.

REKLAMA

Pati valgydama žalią maistą (vaisius, daržoves, daigus), gerdama želmenų sultis, lietuvė išsigydė sunkiausias ligas ir atjaunėjo. Tai padėjo daryti ir kitiems.

Ann Wigmore fondo direktorius ir jos įamžinimo Lietuvoje renginių organizatorius Paulius Jaruševičius sakė, tai šis įvykis tapo didžiausiu šios srities ekspertų susibūrimu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jie visą savaitę dalyvavo Vilniuje, Klaipėdoje organizuotuose seminaruose, paskaitose ir kituose renginiuose. Šią savaitę jie tęsiasi Kaune, Panevėžyje.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp pranešėjų – gyvo maisto ekspertai, mokslininkai, praktikai iš JAV, Kosta Rikos, Puerto Riko, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos.

Paminklo atidengimo iškilmėse daktaras Bryanas Clementas iš JAV sakė: „Ann Wigmore pasaulyje išgelbėjo tiek milijonų gyvybių, kiek Lietuvoje dabar gyvena žmonių – per tris milijonus“.

Gydė kviečių želmenimis

A. Wigmore mokiniai ir pasekėjai pasakojo, kad ji savo pavyzdžiu įrodė, kad pašlijusią sveikatą įmanoma atstatyti natūraliomis priemonėmis. Ji su Hipokrato dieta supažindino ne tik amerikiečius, bet ir Indijos, Švedijos, Suomijos, Kanados gyventojus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Wigmore atliko daugybę mitybos augaliniu termiškai neapdorotu maistu tyrinėjimų, ieškojo naujovių, sistemino sukauptas žinias. Veikla sveikatinimo ir sunkių ligų profilaktikos bei alternatyviojo gydymo srityje sulaukė pripažinimo. Ji pelnė apdovanojimus JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.

„Dažnai prisimenu tas dienas, kai pradėjau eksperimentus su kviečių želmenimis. Visada stebėdavausi, kiek pastangų reikia išrauti žolei sode. Kiek vėliau supratau, kad jėga, kuri šitaip priešinasi mano pirštams, gali pakeisti ir atgaivinti žmogaus organizmą, – savo knygoje „Kviečių želmenų knyga“ rašo A. Wigmore. – Po daugelio tyrinėjimų metų esu įsitikinusi, kad šiandien labiausiai mums reikia iš esmės pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą – tapsime stipresni ir sveikesni, įveiksime daugybę kitų pasaulį dabar kamuojančių problemų.“

REKLAMA

Jos požiūriu, daugelio mūsų mitybos įpročiai apgailėtini.

Iš užmaršties gimtinėje iškėlė tautietė

A. Wigmore maždaug prieš pusę šimtmečio išgarsėjo Jungtinėse Amerikos valstijose. Tačiau gimtinėje apie garbingą kraštietę nebuvo girdėti.

Paaiškėjo, kad lietuvė, įsikūrusi užjūriuose, nė karto negrįžo aplankyti gimtojo krašto. Buvo nutrūkę ir ryšiai su čia gyvenančiais tautiečiais. Bet ji ruošėsi į gimtinę, tik nebespėjo – žuvo gaisre.

Po nelaimės gal ir būtų likusios užmarštyje lietuvės šaknys, jei ne Vilniuje gyvenančios medikės Janinos Davidonienės užsispyrimas rasti A. Wigmore gimtinę.

REKLAMA

Medikė prieš daugiau nei du dešimtmečius į Lietuvą iš JAV parsivežė sumanymą auginti kviečių želmenis ir krūvelę A. Wigmore knygų, tarp jų – vieną biografinę. Toje knygoje parašyta: „I was born in Cropos“. Bet nebuvo žinoma A. Wigmore mergautinė pavardė.

J. Davidonienės paieškos užsitęsė penkiolika metų.

Netikėti atradimai

„Kartą Žolinių dieną paskambinau į Lietuvos radijo laidą „Sveikinimų ratas“, – pasakojo J. Davidonienė. – Šią laidą mėgsta daugiausia garbaus amžiaus klausytojai, tad pamaniau, kad jie daug ką prisimena. Tiesioginiame eteryje paklausiai, gal kas žino apie mergaitę, užaugintą senelės, kuri buvo žolininkė. Apie mergaitę, kuri paskui buvo išleista į Ameriką, pas jau anksčiau emigravusius tėvus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir atsiliepė telšiškė Stasė, kilusi nuo Papilės. Papasakojo iš tėvo girdėjusi apie garsią pribuvėją Mariją Repšienę. Kuri gydė Pirmojo pasaulinio karo sužeistuosius ir augino mergaitę, paskui išleido pas tėvus į Ameriką.

Autobiografijoje A. Wigmore rašo apie gerąją senelę, prisimena, kaip maža sukiojosi tarp slaugomų sužeistų karių. Sutapo dar daugiau detalių.

Tik vėliau J. Davidonienė išsiaiškino, kad M. Repšienė nebuvo tikra Onos senelė. Ji tik priėmė O. Varapickienės gimdymą. Kūdikis gimė silpnas, ir M. Repšienė apsiėmė globoti į Ameriką išvykstančios motinos dukrą.

REKLAMA

Galutiniu įrodymu tapo Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma. Joje nurodoma, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde Kruopių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje rusų kalba įrašyta, jog 1909 metų kovo 6 dieną pakrikštyta Antano ir Onos (iki santuokos Varneckytės) Varapickių duktė vardu Ona, gimusi 1909 metų kovo 3 dieną Pleikių kaime.

Paminklo atidengimo iškilmėse Kruopių seniūnė Vanda Kateivienė priminė likimo ironiją. Buvusio Pleikių kaimo vietoje yra pastatytas paminklinis akmuo su ten gyvenusių žmonių pavardėmis, tačiau tarp jų Varapickių nėra – nes apie juos galėję prisiminti kaimynai jau buvo mirę, kai buvo statomas paminklas.

REKLAMA

J. Davidonienė parašė knygą apie A. Wigmore ir ją pristatė Kruopiuose.

Jaučia pagarbą žolininkei

Ann Wigmore fondo įkūrėjas Paulius Jaruševičius iš Kauno, Kruopiuose prie paminklo susigraudino, sakė, kad iš džiaugsmo, jog išsipildė svajonė – pagerbti pasaulio žolininkę.

„Pernai lapkričio mėnesį sutikau žinomus gyvojo maisto propaguotojus Petrą ir Loretą Vainius iš JAV, – mena P. Jaruševičius. – Susidraugavome ir nutarėme pastatyti paminklą Ann Wigmore gimtinėje Kruopių miestelyje. Idėją parėmė jos bendražygiai ir draugai iš įvairių pasaulio šalių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Supratome, kad planuoja atvykti didelis būrys gyvojo maisto ekspertų. Tada ir gimė mintis surengti Ann Wigmore gyvojo maisto konferenciją. Viską suorganizavome visuomeniniais pagrindais per šešis mėnesius.“

Svečiai su dideliu entuziazmu atvyko, nes norėjo pagerbti Ann Wigmore atminimą ir aplankyti kraštą, iš kurio kilusi ši ypatinga asmenybė.

Tarp svečių buvo žaliųjų kokteilių ambasadore vadinama Viktoria Boutenko, detoksikacijos ekspertė Karyn Calebrese, mokslų daktaras Bryanas Clementas, mūsų tautietis Viktoras Kulvinskas, maždaug prieš pusšimtį metų Jungtinės Amerikos Valstijose išleidęs knygą „Kaip išlikti XXI amžiuje“, tapusią bestseleriu.

žolininkės mokiniai ir pasekėjai tikino siekiantys, kad A. Wigmore skirtos konferencijos ir toliau vyktų Lietuvoje, o žaliojo maisto ir kiti sveikos gyvensenos šalininkai lankytų paminklą Kruopiuose.

Vytautas RUŠKYS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų