Migrantų antplūdyje mato ir naudą: tai negatyvi, bet galimybė

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Rytų Europos studijų centras (RESC) vyko diskusija „Migracijos poveikis nacionaliniam saugumui“, kurios metu aptarta situacija Lietuvos pasienyje. Nelegalios migracijos grėsmes Lietuvos saugumui aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas Vytis Jurkonis ir RESC direktorius Linas Kojala.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Migrantai Lietuvoje

Kasčiūnas: nėra liberalaus požiūrio į šį procesą

L. Kasčiūno tvirtinimu, tai, ką daro Minsko režimas pradėjęs nelegalių migrantų srautų organizavimą, yra tai, kas seniai išbandyta Rytų geopolitinėje erdvėje.

Pasak konservatoriaus, nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka tiek savo pareiškimais, tiek savo veiksmais siekia sėsti prie derybų stalo, ištraukti Minsko režimą iš absoliučios tarptautinės izoliacijos, tačiau kartu ir sukelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir apiboti mūsų šalies savarankiškumą.

(25 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Diskusija „Migracijos poveikis nacionaliniam saugumui“

„Nesvarbu, kokiame ideologiniam spektre būtume, savarankiškumas ir saugumas neturėtų būti diktuojamas diktatoriaus“, – teigė NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas teigė, kad reikia atkreipti dėmesį į Vakaruose taikytas migrantų integracijos priemones, tačiau konservatoriaus teigimu, jei anksčiau, pavyzdžiui, Šiaurės Europos šalys daug lanksčiau žvelgė į migraciją, dabar priemonės daug griežtesnės.

„Kultūrinės takoskyros Vakarų visuomenėse kelia iššūkius, <...> tai yra takoskyros, kurios atsiranda visuomenėje“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Politiko požiūriu, atsakas į dabartinę situaciją susideda iš keturių pagrindinių ramsčių. Pirmasis – fizinis barjeras, siena, sutelktos gausesnės pareigūnų pajėgos šalies pasienyje. Tai, anot L. Kasčiūno, yra pirminis, atgrasymo mechanizmas.

REKLAMA

Antrasis ramstis – priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Tai, anot L. Kasčiūno, nelegaliems migrantams nesukuriamos šiltnamio sąlygos, leidžia Lietuvai netapti nelegalios migracijos traukos centru, apriboti migrantų judėjimą tuomet, kai jie jau patenka į šalį.

„Tai yra ir signalas partneriams Vakaruose, kad atvirų durų čia nelaikome“, – sakė konservatorius.

Trečias ramstis – migrantų grąžinimas namo, kai pasibaigia jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Ketvirtasis ramstis – siekis išardyti Minsko režimo ryšį su nusikalstamu nelegalios migracijos tinklu.

L. Kasčiūno įsitikinimu, į šią nelegalios migracijos iš Baltarusijos grėsmę reikia reaguoti griežtomis priemonėmis.

„Mano požiūriu, nėra liberalaus atsako į šį procesą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Konservatorius ironizavo, kad nelegalios migracijos problema išsispręstų per vieną savaitę, jei migrantams būtų suteiktas laisvas judėjimas ir jie tuomet išvyktų į kitas ES šalis.

„Tačiau tai nėra sprendimas“, – surimtėjo L. Kasčiūnas.

Šakalienė: negalime nesilaikyti žmogaus teisių, kai mums nepatogu

„Mano siūlymas, kaip įmanoma ramiau žiūrėti į šią situaciją“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Socialdemokratė teigė, kad problema nėra tik iš dviejų pusių, arba Lietuva leidžia visišką laisvą judėjimą migrantams, arba taiko kardinalias priemones ir taip sugriauna savo reputaciją žmogaus teiisų klausimais.

D. Šakalienės įsitikinimu, dabartinėje situacijoje reikia ir kuo geriau užtikrinti sienos saugumą, tačiau ir užtikrinti žmogaus teises. Politikės nuomone, negalima priešinti sienos apsaugos ir žmogaus teisių klausimo.

„Negalime laikytis žmogaus teisių, kai mums patogu, ir nesilaikyti, kai nepatogu“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Socialdemokratės tikinimu, fizinis barjeras – siena ir geresnės sienos apsauga Lietuvai buvo reikalinga jau seniau, tačiau ne tiek dėl nelegalios migracijos.

REKLAMA

„O dėl to, kad šalia kaimynystėje turime autoritarinį režimą, kuris išėjo iš proto ir jį tikriausiai nebegrįš“, – teigė D. Šakalienė.

Visgi, anot jos, ir fizinė siena turi atitikti tarptautinius standartus. D. Šakalienės teigimu, neužtenka ištiesti koncertinos. Politikė teigė, kad kitos Europos valstybės atsisako šios priemonės, nes ji sukelia didžiules plėštines žaizdas migrantams, kurie stengiasi ją peržengti.

D. Šakalienės tikinimu, būtina kelių metrų aukščio siena, ant kurios viršaus gali būti išvyniota koncertina. Taip, anot socialdemokratės, barjeras bus matomas iš tolo ir tai sumažins galimybę, kad žmonės susižeis.

Kitas aspektas, kuriam, anot politikės, reikia skirti daug daugiau dėmesio – prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesas. D. Šakalienės nuomone, būtina skirti daug daugiau resursų Migracijos departamentui, įsteigti nepriklausimo monitoringo instrumentus.

„Šioje situacijoje, kuri yra blogiausia, stenkimės padaryti, kiek įmanoma geriausio“, – tikino D. Šakalienė.

Socialdemokratė siūlė neaštrinti retorikos kalbant apie hibridinį karą, kadangi tai audrina ir taip dėl pandemijos įsitempusią visuomenę. D. Šakalienė taip pat ragino nepaslysti ir nepažeisti tarptautinių standartų, nes tai bus tik pretekstas Rusijos ar Baltarusijos režimams prikišti Lietuvai dėl pažeidžiamų žmogaus teisių.

„Siūlau laikytis visų taisyklių, kad nebūtume dvigubų standartų šalimi“, – įsitikinusi socialdemokratė.

Pranckevičius mato ne vieną galimybę

Užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius įsitikinęs, kad nelegalios migracijos kontekste įmanoma suderinti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus, o dabartinė situacija leido Lietuvai pagaliau suvokti, kad turime išorinę Europos Sąjungos sieną.

„Tai buvo ir mūsų partneriams žadintuvo signalas, kad migracijos problema yra ne tik pietuose, bet ir rytuose“, – tvirtino A. Pranckevičius.

Viceministras visgi dabartinėje situacijoje matė ir galimybes. Viena iš jų – didinamas europinis solidarumas, o tai įrodo ir pagalba, kurios sulaukiame iš ES partnerių.

REKLAMA

„Tai rodo, kokia yra ES nauda, prasmė, kai ištinka bėda, matai, koks yra europinių požiūris ir parama. <...> Buvimas Europos šeimoje, šioje situacijoje yra labai naudingas“, – sakė A. Pranckevičius.

Antra galimybė, anot A. Pranckevičiaus, ateinantis visuomenės suvokimas, kad migracija nėra tolima ir svetima tema, o ir Lietuvai aktualus klausimas.

„Tai yra tie procesai, su kuriais reikia dorotis XXI a. ir Europa, kuo toliau, tuo labiau yra to centre“, – teigė A. Pranckevičius.

Viceministro tvirtinimu, migracija bus vis aktualesnis klausimas, nes jį lemia ir klimato kaita, ir autoritarinių režimų elgesys.

„Mums europinės problemos tampa artimesnės ir svarbesnės. <...> Netikėtai tampame graikų, italų, portugalų partneriai“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Trečioji galimybė – nelegalios migracijos situacija suteikia galimybę priminti ES partneriams Baltarusijos situaciją.

„Kad šitas režimas nenuspėjamas, baisiai pavojingas, kad gali rizikuoti tiek savo, tiek kitų šalių piliečių gyvybėmis, šiam režimui nėra ribų“, – teigė A. Pranckevičius.

Tai, anot viceministro, ir galimybė priminti europiečiams, kaip režimas elgiasi su savo šalies piliečiais.

„Tai yra negatyvi, bet galimybė, išlaikyti dėmesį Baltarusijai aukščiausiuose ES formatuose“, – įsitikinęs A. Pranckevičius.

Tiki, kad Lietuva taps stipresnė

„Ši situacija dar nėra krizė, tai yra iššūkis. Klausimas, kaip mes sureaguosime į šį iššūkį“, – tikino V. Jurkonis.

Politologo tvirtinimu, su panašiais migrantų srautais Lietuva yra jau susidūrusi ir mūsų šalis jau yra susidorojusi.

„Mes, kaip valstybė, esame pajėgi tiek žmonių integruoti. Mes turime nemažai sėkmės istorijų iš Sirijos, Centrinės Azijos, kai žmonės neblogai integravosi“, – aiškino V. Jurkonis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija dėl migrantų padidino krūvį Lietuvos institucijoms ir tai lėtina nuo režimo bėgančių baltarusių ir rusų prašymų nagrinėjimo procesą. V. Jurkonis neatmetė galimybės, kad migrantų siuntimas gali būti koordinuojamas ir iš Kremliaus.

REKLAMA

Politologas tikino, kad būtina stiprinti ne tik fizinę sienos apsaugą, bet ir institucinius instrumentus.

„Valdžia geriau supranta geležį nei žmogų“, – apgailestavo V. Jurkonis.

Politologo teigimu, būtina stiprinti Migracijos departamentą, kuris, anot V. Jurkonio, neretai tampa atpirkimo ožiu.

„Kas užvakar atrodė svetima, šiandien nebus taip svetima. <...> Manau, kad tapsime stipresne, atsparesne demokratija. Visi dalykai, žmogaus teisės, nacionalinis saugumas yra suderinami. Žmogaus teisės tokioms mažoms valstybėms kaip Lietuva turėtų būti nacionalinio saugumo pagrindas“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 110 neteisėtų migrantų iš Baltarusijos

Pirminiais duomenimis, praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Tarp sulaikytų užsieniečių 92 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2338 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 29 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Liepą pasieniečiai sulaikė 1567 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiais metais pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1307. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 72 Afganistano, 71 Rusijos, 69 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.

Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 575. Šalčininkų rajone sulaikyti 531 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Varėnos – 410, Ignalinos – 385, Švenčionių – 199, Lazdijų – 153.

Pasak pasieniečių, didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.


Rašyti komentarą...
V
Vitas
2021-07-22 14:33:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tuos nelegalus palikti ne prie paprastų žmonių , o prie tokių šakalienių , lansbergių , šimonyčių namų , Kodėl paprasti žmonės turi kentėti dėl tokių " politikų " ? Vitas
Atsakyti
0

N
Nida
2021-07-22 14:17:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai kalbėti lietuviškai, tada ir atsakyti :)
Atsakyti
0

M
Mama ir mokytoja
2021-07-22 13:31:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šakaliene, ką sakysi, kai išprievartauti tavo vaikus ir tave?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų