Kauno rajono savivaldybė – viena iš pirmaujančiųjų Lietuvoje. Čia mažiausiais nedarbas, čia gyvena daugiausia jaunų žmonių, didėja gyventojų skaičius, sudarytos palankios sąlygos verslui, investicijoms, sėkmingai sprendžiamos socialinės ir kultūrinės problemos. Kaip visa tai pavyko pasiekti savivaldai gana nelengvu laikotarpiu, kokie svarbiausi projektai įgyvendinami šiame Pakaunės regione? Apie tai Kauno rajono savivaldybės meru socialdemokratu Valerijumi MAKŪNU kalbėjosi žurnalistas Stasys JOKŪBAITIS.

Lyderiai jau ne pirmi metai

–Tarp 53 ne miesto savivaldybių šiemet geriausiai įvertintas Kauno rajonas, surinkęs 68,4 balo iš 100 galimų. Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Už ką rajonas buvo taip puikiai įvertintas?

– Ilgą laiką skeptiškai žiūrėjau į įvairias reitingų lenteles. Vis dėlto yra malonu, kai aplinkiniai pastebi mūsų darbus ir juos įvertina. Juo labiau kad ekspertai nešališki, gebantys giliau įžvelgti visuomenėje vykstančius pokyčius.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos institutas savivaldybių indeksą skelbia jau trečius metus iš eilės. 2011-isiais Kauno rajono savivaldybei buvo skirta pirmoji vieta, pernai buvome antri, šiemet – vėl pirmi. Savivaldybės surikiuotos atsižvelgiant į tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja veiklos skaidrumą.

Daugiausia teigiamų įvertinimų sulaukėme už pastangas gerinti žmonių gyvenimo kokybę, investicinę aplinką, mažinti nedarbą. Gerą rezultatą taip pat lėmė aukšti balai turto valdymo bei administravimo srityse. Už tai norėčiau padėkoti visiems savivaldybės darbuotojams ir apgalvotus sprendimus priimantiems tarybos nariams.

Šis įvertinimas yra visų Kauno rajono žmonių nuopelnas. Malonu, kad daug projektų įgyvendina kaimo bendruomenės, kad mūsų krašto žmonės ne dejuoja, o ieško sprendimų ir juos randa.

Stengiamės plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

Pavyzdžiui, Raudondvaryje neseniai įsikūrusio prekybos centro „Iki“ savininkai ne tik sukūrė naujų darbo vietų, bet ir nemažai investavo į sporto aikštyną, kuris tarnaus vietos bendruomenės reikmėms. Džiaugiuosi, kad tokių socialiai atsakingo verslo pavyzdžių Kauno rajone daugėja.

Nėra namų be dūmų

– Nepaisant gerų rodiklių, Kauno rajono savivaldybė, kaip ir daugelis kitų, neišvengė skolų naštos. Kodėl taip atsitiko?

– Aukščiausias indeksas dar nereiškia, kad neturime problemų. Kaip ir daugelį savivaldybių, mus slegia skolos, daug lėšų esame priversti išleist pašalpoms. Skolinamės todėl, kad norime tęsti pradėtus Europos Sąjungos projektus, kuriuos įgyvendindama savivaldybė privalo ir pati prisidėti finansiškai.

Įgyvendinti projektus paprastai užtrunka ne vienerius metus, per tą laiką pasikeičia vyriausybės, keičiasi kofinansavimo dydis, kitos aplinkybės, kurių neįmanoma numatyti sudarant biudžetą. Taip savivaldybei ir atsiranda papildoma finansinė našta.

Skolintus pinigus ne pravalgome, o investuojame į ateitį: vandentvarkos, pastatų renovavimo, energetikos ir kitus projektus.

REKLAMA

Didžiuojamės baigiamu atnaujinti Raudondvario dvaru, tačiau matome, kad reikia pertvarkyti kultūros centrų darbą, juos atnaujinti. Remonto reikia ir savivaldybės pastatui.

Palaiko ryšius su užsienio lietuviais

– Neseniai Jums buvo įteikta Auksinė krivūlė. Ką tai reiškia?

– Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai apdovanoja įvairiose srityse pasižymėjusias savivaldybes. Kauno rajonas Auksine krivūle buvo įvertintas už palaikomus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais.

Jau daug metų bendraujame su Vasario 16-osios gimnazija ir Vokietijos lietuvių bendruomene, kuriai vadovauja energingas pirmininkas Antanas Šiugždinis. Užmezgėme partnerystės ryšius su Bergštrasės apskrities administracija. Renhofo pilyje rengiamos lietuviškos vakaronės Vokietijos verslininkams, jose dalyvauja ir Kauno rajono savivaldybės, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Ūkio ministerijos atstovai, čia mezgami naudingi kontaktai.

Raudondvario dvare neseniai apsilankęs Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Czubinskis dėkojo už sėkmingai plėtojamus ryšius su šios šalies regionais.

Daug metų bendradarbiaujame su Suvalkų vaivadija, kurioje gyvena didžiausia Lenkijos lietuvių bendruomenė. Nuo 2009 metų Kauno rajono ir Seinų apskrities savivaldybės įgyvendina projektus, susijusius su turizmu, kultūra.

Nuoširdi draugystė Kauno rajoną sieja su Myslibužu, kur 1933 metais žuvo lietuvių lakūnai S.Darius ir S.Girėnas. Bendrus projektus čia vykdo Myslibužo ir Kauno rajono vietos veiklos grupės. Pastaruoju metu keičiamės kultūrinėmis delegacijomis, parodomis su Varmijos Mozūrijos vaivadija.

Taip pat palaikome ryšius su Rusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse gyvenančiais lietuviais.

Manau, kad visuotinės migracijos laikais lietuvių vienybės idėja tampa vis aktualesnė. Malonu, kad mūsų pastangas pastebėjo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Gintautas Želvys – jis pasiūlė kitąmet Pasaulio lietuvių vienybės dieną surengti Raudondvaryje.

Gera vieta gyventi ir investuoti

– Kauno rajonas – vienas iš nedaugelių, kuriuose gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja. Su kuo tai susiję? Gal paprasčiausiai miestiečiai bėga į kaimą nuo didelių šildymo ir kitokių mokesčių?

REKLAMA

– Čia graži gamta, daugiau erdvės, pigesnis pragyvenimas, arti didelis miestas, geras susisiekimas. Kauno rajono savivaldybė stengiasi, kad jauniems žmonėms būtų sudarytos palankios sąlygos čia gyventi, kurti savo verslą.

Rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo naujos įmonės trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jei įdarbina daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, deklaravusių gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Verslo liudijimas pas mus kainuoja tik 120 litų metams.

Palankių mokesčių srityje Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame indekse Kauno rajonas surinko daugiausia – 93 balus. Galbūt todėl nedarbas mūsų krašte yra mažesnis (8,7 proc.), nei visoje Lietuvoje (maždaug 10 proc.).

Kauno rajonas yra geriausia vieta gyventi ir investuoti. Tai paskelbėme ne mes, o savivaldą tyrinėjantys ekspertai. Aš tik galiu pritarti šiam teiginiui.

Daugėja privačių vaikų darželių

– Bet tokia rajono plėtra atneša ir nemažai rūpesčių bei problemų. Kaip jas sprendžiate?

– Kauno rajonas yra viena iš jauniausių savivaldybių, mūsų gyventojų amžiaus vidurkis siekia 39 metus, o visoje Lietuvoje jis senokai peržengė 41 metų ribą.

Pakaunės krašte kuriasi jaunos šeimos, gimsta daug vaikų. Tai mums iš tiesų kelia ir tam tikrų rūpesčių: neturime tiek, kiek reikėtų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, eilėje priversti laukti net tūkstantis vaikų. Todėl artimiausiu metu ketiname statyti didelį daugiafunkcį centrą Mastaičiuose. Jame bus vaikų darželis, pradinė mokykla, seniūnija, biblioteka, kultūros centras, sporto salė. Rekonstruotos Garliavos A.Mitkaus mokyklos patalpų dalį taip pat skirsime darželinukams.

Kauno rajone daugėja privačių vaikų darželių. Ramučiuose veikia „Baibokynė“, Akademijoje – „Medeina“. Planuojami privatūs darželiai Raudondvaryje, Noreikiškėse. Rekonstruotose Aleksandro Stulginskio universiteto bendrabučio patalpose taip pat turėtų įsikurti ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

REKLAMA

– Minėjote, kad daug lėšų tenka skirti pašalpoms. Kaip kovojate su socialine atskirtimi?

– Į Kauno rajoną keliasi daug jaunų šeimų, tai džiugina. Tačiau pastebime ir kitą, liūdnesnę tendenciją. Iš miesto į mūsų savivaldybę migruoja žmonės, kurie negali išlaikyti savo būstų. Pasitaiko ir asocialių asmenų, kurie nori pašalpų, tačiau vengia dirbti. Dažniausiai jie įsikuria soduose arba reikalauja socialinio būsto. Daugėja piktnaudžiavimo atvejų, todėl savivaldybės taryba neseniai sugriežtino pašalpų skyrimo tvarką. Norėtųsi, kad pašalpos atitektų tiems žmonėms, kuriems iš tiesų jų reikia. Veltėdžiavimo tikrai neskatinsime.

Buvęs dvaras – visuomenės reikmėms

– Žmonės pastebi, kaip pastaraisiais metais gražėja Raudondvaris, kiti rajono miesteliai. Jums kažkaip pavyksta tam rasti lėšų, investuotojų...

– Vienas iš didžiausių baigiamų projektų – Raudondvario dvaro sodybos pritaikymas visuomenės reikmėms. Jau sutvarkytas pagrindinis pastatas, buvusioje ledainėje veikia Turizmo ir verslo informacijos centras.

Praėjusią savaitę oficialiai pristatyta atnaujinta oranžerija, kurioje teikiamos maitinimo paslaugos. Savivaldybė patalpas išnuomojo verslininkams Vytui ir Audronei Čičeliams, kurie į šio kultūros paveldo objekto atnaujinimą investavo didelę pinigų sumą. Manau, kad tai geras viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Tokių yra ir daugiau.

Dvaro žirgyne netrukus įsikurs Menų inkubatorius, todėl galėsime skirti daugiau dėmesio profesionaliajam menui – muzikai, teatrui, fotografijai.

Tikiuosi, kad artimiausiu metu pagaliau pavyks užbaigti Garliavos meno mokyklos priestato statybą. Garliavoje taip pat planuojame įrengti parką, apželdinti kai kurias gatves.

Vis daugiau dėmesio skirsime turizmo infrastruktūrai. Mūsų vizija – dviračių takais sujungti jaukius pakaunės miestelius – Kačerginę, Zapyškį, Kulautuvą, Šilelį, Raudondvarį – į patrauklų turizmo žiedą su lyniniu keltuvu per Nemuną ties Zapyškiu.

Nuo būstų šildymo iki gamyklų

– Kokie dar svarbūs projektai šiuo metu įgyvendinami Kauno rajone?

Didėjant šilumos kainoms, privalome ieškoti pigesnio kuro, todėl pertvarkome katilines, kurias kūrensime biomase ir vietiniu kuru – Ežerėlyje kasamas durpes.

REKLAMA

UAB „Giraitės vandenys“ kartu su Kauno rajono savivaldybe vykdo didelius vandentvarkos projektus Kačerginėje, Zapyškyje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Ramučiuose. Žinoma, dėl kasinėjimo darbų gyventojams tenka patirti laikinų nepatogumų, tačiau vandentiekio ir nuotekų tinklai yra svarbūs siekiant pagerinti žmonių buitį ir išsaugoti švarią aplinką.

Skaudi vieta – keliai, tačiau šios problemos savivaldybės vienos nepajėgs išspręsti, manau, čia reikia koreguoti Vyriausybės politiką. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje sparčiai kyla „Pienas LT“ gamykla. Tikimės, kad bus sutarta ir dėl „Fortum Heat“ jėgainės statybos. Pakaunės kraštas ypač patogus logistikai.

Viliuosi, kad artimiausiu metu Pagirių kaime pradės veikti anhidrito kasykla, kur bus sukurta daug naujų darbo vietų. Savivaldybė sudarė visas sąlygas, kad šis projektas pagaliau pajudėtų. Dabar jo įgyvendinimas yra verslininkų rankose.

Savivalda Lietuvoje išgyvena nelengvą laikotarpį, nes funkcijų daug, o lėšų katastrofiškai trūksta. Vis dėlto norisi, kad ir didesnių mūsų krašto gyvenviečių, ir mažų miestelių žmonės pajustų realią vykdomų projektų naudą.

Sodininkai turėtų patys apsispręsti

– Pakaunėje daug sodų bendrijų, pamažu virstančių gyvenamųjų namų kvartalais, plečiasi gyvenvietės. Ar tai nesukelia papildomų sunkumų savivaldybei?

– Tai įsisenėjusi ir sudėtinga problema. Soduose gyvenantys žmonės nori geresnių kelių, vandentiekio, kanalizacijos, tačiau į ES fondų paramą sodų bendrijos negali pretenduoti. Dažnai neturime teisinių galimybių kaip nors tiems žmonėms padėti, nes daug jų gyvenamąją vietą deklaruoja kitur.

Problemų kyla dėl atliekų tvarkymo ir išvežimo. Savivaldybės priedermė – rūpintis tais žmonėmis, kurie ten yra deklaravę gyvenamąją vietą. Tie, kurie atvažiuoja į sodą pailsėti ar sodininkauti, yra tik turto valdytojai toje teritorijoje.

Jei sodų bendrija nori tapti gyvenviete, turėtų rengti detalųjį planą, kuriame būtų numatytas teritorijos užstatymas, visos komunikacijos ir kiti reikalingi dalykai. Visa tai reglamentuota Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymuose. Jei žmonės sode nori poilsiauti ir daržoves auginti – tai žemės ūkio paskirties žemė, kurioje apie jokias komunikacijas negali būti kalbos.

REKLAMA

Sodų bendrijų problemas, manau, reikia spręsti valstybės mastu. Vis dėlto patys sodininkai turėtų apsispręsti, ko jie nori, ir teikti konstruktyvius siūlymus Seimui, kad būtų galima priimti atitinkamus įstatymus.

Idėja gera, bet slidi

– Ką manote apie tiesioginius merų rinkimus?

– Iš pažiūros tai atrodo patraukli idėja. Gavęs tiesioginius įgaliojimus, meras jaustųsi tvirčiau, o rinkėjai galėtų iš jo reikalauti daugiau atsakomybės. Žinoma, sėkmingam darbui reikia dar ir savivaldybės tarybos paramos. Įsivaizduokite, kaip reikėtų priiminėti sprendimus, jei meru būtų išrinktas vienos partijos atstovas arba nepartinis, o savivaldybės tarybos daugumą sudarytų kitos politinės jėgos? Manau, būtų užprogramuoti konfliktai, dėl kurių labiausiai kentėtų paprasti žmonės.

Tiesioginiai merų rinkimai atvertų galimybę patekti į valdžią ir populistams, kurių Lietuvoje netrūksta. Taigi, kalbėti apie tiesioginius merų rinkimus reikia, tačiau būtina sukurti teisines prielaidas, kad valdžios grandys veiktų darniai.

Ne viską lemia pinigai

– Prieš Seimo rinkimus lyg ir ketinote juose dalyvauti? Kodėl vėliau atsisakėte?

– Kauno rajono savivaldybės meru dirbu antrą kadenciją, todėl turiu daug įsipareigojimų savo krašto žmonėms. Čia esu gimęs, daug metų dirbau švietimo srityje, gerai pažįstu žmones, žinau jų lūkesčius. Būtų buvę nesmagu palikti neužbaigtus darbus.

Žinoma, mero duona nėra tokia skalsi, kaip kartais atrodo. Dažnai žmonės ateina su problemomis, kurias spręsti savivaldybė neturi galių. Vienam nepatinka, kad arti jo namų veikia gamykla, nors ji įsikūrė gerokai anksčiau, nei gyventojas ir nepažeidžia nustatytų normų. Kitas prašo pašalinti jam įtarimų keliančią radijo anteną ar sutvarkyti valstybinės reikšmės kelią.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų