Meilės kaina – dveji metai apsaugininkų priežiūroje

Praeitų metų gruodį Rygos (Latvija) Aukščiausiasis teismas paskelbė galutines bausmes garsioje „Ivanovo“ byloje. Verslininkas Igoris Ivanovas, užsakęs ir kurstęs nužudyti savo žmoną Elą Ivanovą, nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Žmogžudystės vykdytojui Liudvikui Antonovui paskirta 15 metų, o jo bendrui Vitalijui Mamedovui – 11 metų laisvės atėmimo bausmės. Vežiojęs žudikus vairuotojas Asifas Chandžanovas – išteisintas.

Organizavo nužudymą

Ikteisminio tyrimo duomenimis, 2007-ųjų vasarą tarp I. Ivanovo ir jo žmonos Elos galutinai pašlijo santykiai. Moteris teismui įteikė dokmentus skyryboms. O Igoris sužinojo, kad žmona turi meilužį – prodiuserį O. Grasmanį. Tuomet ir kilo mintis Elą nužudyti.

Gruodį vyras ėmėsi organizuoti nužudymą, kurio vykdytojas turėjo būti V. Mamedovas. Šis pasikvietė į pagalbą savo bendrus L. Antonovą ir A. Chandžanovą. Pastarieji keletą kartų važinėjo į Garkalnę, prie Ivanovų namų, derino maršrutą ir atsitraukimo kelius. L. Antonovas nusipirko ginklą ir savadirbį duslintuvą, o V. Mamedovas – telefoną su išankstinio apmokėjimo kortele, kurią perdavė A. Chandžanovui.

2008-ųjų sausio 6-ąją I. Ivanovas, pašėręs šunis maistu su migdomaisiais, uždarė juos garaže, pats traukiniu išvyko į Maskvą. Tuo metu A. Chandžanovas atvežė L. Antonovą prie Ivanovų namų. Pastarasis pasislėpė kieme ir ėmė laukti aukos.

Bendras nelaukė

Šiek tiek vėliau Arvydas Vilcansas iš oro uosto parvežė Elą su dukromis, kurios kaip tik grįžo po atostogų Kanaruose. Į kiemą vairuotojas neįvažiavo. Jis paėjėjo į šalį parūkyti ir tuomet išgirdo šūvius. Pamatęs vyrą su ginklu, A. Vilcansas išsigandęs šoko į automobilį ir nurūko. Žmogus (tai buvo L. Antonovas) paleido šūvį į nuvažiuojančią mašiną.

Po to, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, L. Antonovas nubėgo „Statoil‘o“ degalinės link, į mišką, kur jį turėjo paimti A. Chandžanovas. Tačiau pastarasis kažkodėl savo bendro sutartoje vietoje nelaukė. L. Antonovas ginklą su duslintuvu užkasė miške, bet tuoj pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

REKLAMA

Prašė griežtesnių bausmių

Prokurorai pateikė tokius kaltinimus: I. Ivanovui – dėl žmogžudystės organizavimo ir kurstymo, V. Mamedovui – dėl nužudymo organizavimo ir bendrininkavimo, A. Chandžanovui – dėl bendrininkavimo, o L. Antonovui – dėl žmogžudystės įvykdymo. Be to, L. Antonovas buvo kaltinamas pasikėsinęs nužudyti ir A. Vilcansą bei neteisėtai įsigijęs ir laikęs šaunamąjį ginklą.

I. Ivanovui buvo pateikti kaltinimai ir dar pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl dokumentų klastojimo bei melagingų parodymų davimo. Neva tyrėjas Genadijus Nastajus už išteisinimą prievartavo teisiamąjį duoti milijono dolerių kyšį. Buvo įrodyta, jog kyšį siūlė pats I. Ivanovas, o tyrėjas atsisakė jį paimti.

Beje, prokurorai visiems nuteistiesiems prašė 3-4 metais griežtesnių bausmių nei jiems skyrė teismas.

Kaltė – meilužiui

Šios bylos dalyvis – prodiuseris Ojaras Grasmanis, su kuriuo nužudytoji turėjo meilės ryšį, neseniai davė interviu vietos žurnalistams ir išdėstė savo požiūrį į įvykius. Jis įsitikinęs, kad pagal žudikų planą, jam turėjo būti „prikabintas“ Elos Ivanovos nužudymas, o jis pats – nužudytas, inscenizavus, kad perdozavo narkotikų.

„Turėjau būti pašalintas. Bet kokia kaina. Ir versija buvo apgalvota – buvo paskleista, kad Grasmanis narkomanas! O be to daugeliui Rygoje buvau skolingas milijonus, – pasakojo buvęs Rygos gyventojas žurnalui „Klubs“. – Būtų man pakišę narkotikų, namuose dar būtų radę Elos daiktų ir visi būtų įsitikinę, jog tai aš nušoviau ją. Viskas buvo iš anksto suplanuota, tik, visa laimė, jų planas neišdegė“.

„Filantropas“

O. Grasmanis ir E. Ivanova kartu viešumoje ėmė rodytis 2007-ųjų rudenį. Tuo metu Ivanovai kaip tik ruošėsi skirtis. Buvo kalbama, jog būtent O. Grasmanis patarinėjo savo draugei, ko per skyrybas pareikalauti iš vyro. Tai išgirdęs I. Ivanovas pasikvietė O. Grasmanį pokalbiui ir, metęs ant stalo kulką, pažadėjo, jog „kitą kartą būsią daug rimčiau“...

REKLAMA

Tuo metu Ela dar buvo oficiali I. Ivanovo žmona ir kartu su vyru valdė „Arena Riga“. Pasak prodiuserio, jis nė neįtarė, kokių pasekmių sulauks jo su Ela romanas.

„Kai mes su Ela susipažinome, abu buvome laisvi, – aiškino O. Grasmanis. – Aš buvau išsiskyręs, o Ela prieš pusmetį buvo padavusi dokumentus skyryboms. Tačiau ji vis dar gyveno su Igoriu po vienu stogu. Mes neafišavome savo santykių, laukėme, kol juridiškai bus įformintos Elos su Igoriu skyrybos. Aš jos vyru perdaug nesidomėjau. Žinojau, kuo jis verčiasi. Viešoji nuomonė apie I. Ivanovą buvo gera, jis netgi buvo laikomas filantropu: organizuodavo labdaringus vakarus, net Maja Pliseckaja į Rygą atvežė... Iki to lemtingo momento verslo partnerių lavonų nebuvo – jis gyveno pagal nuostatą, jog visus galima papirkti ir viską nupirkti. Policininkus, prokurorus, visus... Tačiau visa tai aš supratau gerokai vėliau, kai turėdamas laisvo laiko ėmiau dėlioti ir analizuoti faktus“.

Dingo porai metų

2008 metų sausio 6-ąją, kai savo namo kieme buvo nušauta E. Ivanova, O. Grasmanis dingo. Teisme paaiškėjo, jog O. Grasmanis buvo saugomas pagal liudytojų apsaugos programą. Dabar jis tai patvirtino. Pasak, O. Grasmanio, liudytojų apsaugos programa jam buvo taikoma metus, o dar metus jis keliavo, kol pagaliau nusprendė grįžti namo.

„Į Latviją aš grįžau dar 2010 metais. Niekur ilgam neapsistojau – gyvenau tai šen, tai ten. Stebėjau, kas darosi aplinkui, – prisiminė O. Grasmanis. – O darėsi keisti dalykai: daugelis mano draugų manęs neatpažino. Tiesa, aš buvau pasikeitęs: numetęs nemažai svorio, pakeitęs išvaizdą. Įdomu tai, jog žmonės kažkodėl buvo įsitikinę, jog manęs nėra ir būti negali“...

Apsaugos programa

O. Grasmanis prisiminė, kaip jis gyveno tuo metu, kai buvo įtrauktas į liudytojų apsaugos programą. „Pavadinti tokį gyvenimą trileriu, nebūtų tikslu, – sakė O. Grasmanis. – Nesugebi suvokti, kad į tavo namus gali bet kada įsibrauti, kad esi nuolat sekamas. Matai, kad per langą kitoje gatvės pusėje tave nuolat stebi, bet negali patikėti. Galų gale, sunku patikėti, kad tavo mylimą žmogų nužudė!

REKLAMA

Anot O. Grasmanio, kai kurie jo gyvenimo momentai jam iki šiol atrodo nerealūs. Vyras prisiminė, kai norėdami atitrūkti nuo persekiotojų, jis ir policijos apsauga turėjo pakeisti net 4 automobilius. „Gaudynės vyko ne kine, o Rygos gatvėse! – sakė O. Grasmanis. – Dažnai tekdavo keltis vidurnaktį ir važiuoti, nes paaiškėdavo, jog būtina keisti mūsų buvimo vietą.“

Saugomas policijos vyras negalėjo dirbti – bet kokia vieša veikla buvo draudžiama. Tačiau pasak saugomojo, jis niekam nelinkėtų tokio „poilsio“. „Žmogus išplėšiamas iš gyvenimo, – skaudžią paeitį prisiminė O. Grasmanis. – Kažkur lieka vaikai, artimieji, draugai, verslas, įsipareigojimai, kreditai... Viskas pakimba tarsi ore. Negali padėti savo artimiesiems, niekam nieko negali paaiškinti. Užgriūva toka psichologinė įtampa, kuri tave tiesiog „ėda“. Džiaugiesi, kad likai gyvas, tačiau žinai, jog tavo vaikams reikia valgyti, todėl turi sukurti mechanizmą, kaip padėti artimiesiems ir pačiam išlikti gyvam“.

Gyveno pusbadžiu

Dalyvavęs liudytojų apsaugos programoje vyras tvirtina, jog valstybė neskiria asmeninio vairuotojo, nesišvaisto pinigais. „Esi vienas, kaip pirštas: nežinoma vietovė, nei vieno draugo, privalai viską pradėti tuščioje vietoje ir nuo nulio, – prisimena O. Grasmanis. – Be to, kai tik apsipranti vienoje vietoje, žiūrėk, jau gauni komandą keltis kitur. Ir vėl lieki vienas“.

Kai O. Grasmanis buvo įtrauktas į liudytojų apsaugos programą, šalyje kaip tik prasidėjo finansinė krizė. O pagal minėtos programos sąlygas saugomam asmeniui pinigai išlaidoms duodami tik grynaisiais – jokių banko kortelių, jokių sąskaitų, jokių kreditų. Anot O. Grasmanio, jis gaudavo „tokį minimumą“, kad kartais savaitę turėdavo išsiversti su 5 latais (apie 20 litų). „O vietos, kur mane slėpdavo – ne Vietnamas ir ne Laosas, kur su tokiais pinigais gali jaustis turčiumi, – pasakojo liudininkų apsaugos programos dalyvis. – Buvo dienų, kai ryžių maišelį tekdavo dalinti į keletą dalių. Taip ir ištempiau“.

REKLAMA

Mokėsi ir sportavo

O. Grasmanis pripažino, jog sunkiausia buvo ištverti pirmuosius metus: „Pirmieji metai prabėgo begaliniame liūdesy. Kad užsimirščiau, daug gėriau. Paskui ėmiau sportuoti, mokytis užsienio kalbų“.


Rašyti komentarą...
s
stasys
2013-08-04 10:58:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal ir galėjo taip nutykti, bet liaudiška patarlė sako " ką pasėsi tą ir pjausi" ar reikia stebėtis kad pasekmės tokios skaudžios ? str. nutylėta apie vaikus ..matyt ne veltui ..
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų