Šimtametės Lietuvos krikščionių demokratų partijos inkorporavimą į Tėvynės sąjungą ne visi Lietuvos dešinieji sutiko palankiai. Įsikūrusios Krikščionių demokratų partijos atkūrimo (nonkonformistų) iniciatyvinė grupės koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) padalinio vadovas Imantas Melianas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad taip elgtis verčia aktualūs politiniai iššūkiai.
Pasak I.Meliano, grupė bendraminčių, jau antri metai įdėmiai stebi Lietuvoje vykstančius negatyvius procesus. „Mūsų manymu, šiuo metu mūsų šalyje vyksta tai, ką galima pavadinti šliaužiančiu perversmu. Niekieno nerinkta asmenų grupė, pasivadinusi skambiu „valstybininkų” vardu, yra užvaldžiusi pagrindines mūsų valstybės institucijas, beveik visas parlamentines partijas ir žymią žiniasklaidos dalį. Tiesiogine žodžio prasme artėjame prie nacionalinės katastrofos, bet didesnė visuomenės dalis stebi visą tai tarsi kažkokį meksikietišką serialą, nesuvokdama, kad visa tai vyksta realiame gyvenime. Manome, kad jau nebeužtenka vien tik konstatuoti susidariusią situaciją, reikia keltis, eiti ir daryti. Išeitis visada yra”, - įsitikinęs I. Melianas.
Ne itin “politkorektiškais” tekstais žiniasklaidoje garsėjantis apžvalgininkas ir jo bendraminčiai Krikščionių demokratų pavadinimą pasirinko, nes mano, jog kad totalinio visuomenės demoralizavimo kontekste iš visų dešiniųjų ideologijų Lietuvai šiandien reikalingiausias yra būtent krikščioniškas socialinis mokymas.
I.Meliano neįtikina pastebėjimai, kad tai nėra pats populiariausias vardas Lietuvoje ir šalyje yra politinė partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kuri irgi skelbiasi esanti prieš valstybės užvaldymą ir taip pat pripažįstanti krikščioniškas vertybes. Pasak vieno iš atkūrėjų, jis ir pats taip manęs iki 2006 metų pabaigos, kai šios partijos lyderis buvo pareikalavęs ne tik odiozinio VSD vadovo Arvydo Pociaus, bet ir “vyriausiojo strateguotojo” Albino Januškos „galvos“. „Po to sekęs konservatorių kolaboravimas su komunistais (taip I. Melianas vadina Lietuvos socialdemokratų partiją, - Balsas.lt), smarkiai demoralizavęs dešinįjį Lietuvos elektoratą, išsklaidė šias iliuzijas. I. Melianą papiktino neseni konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus pareiškimai, kad po Seimo rinkimų jo vadovaujama partija bendradarbiaus tik su “sisteminėmis” politinėmis jėgomis. „Iš vertus į žmonių kalbą – su tais pačiais eldedėpistais, už kurių kišo “žydrųjų albinų” ausys“, - piktinosi I. Melianas. Tokiu būdu, pasak jo, “dešinioji alternatyva” liko tik kabutėse. Ypač buvusį pareigūną papiktino žinia, jog visai Lietuvai esą paaiškėjo, jog nurodymus dėl konservatorių rinkiminio sąrašo formavimo duoda tie patys “valstybininkai”, kuriais jis įvardijo dabartinį VSD vadovą Povilą Malakauską ir Mantą Adomėną.
I. Melianas jau yra dalyvavęs politinėje veikloje. „Pats buvau Liberalų sąjungos steigėjas, dalyvavau rašant šios partijos programą. Tada diskutuodavom apie vertybinius dalykus politikoje iki užkimimo, manėme, kad liberalizmas – tai pirmiausia asmeninė atsakomybė už tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Į ką visa tai pavirto? Į dar vieną nomenklatūrinę partiją“ – aiškino į politiką grįžtantis „eksžvalgas“.
Tas pats, pasak jo, vyksta ir su konservatizmu. Krikdemų atsikūrimo entuziasto nuomone, daugeliui Tėvynės sąjunga – viso labo Sąjūdžio metamorfozė, arba profesoriaus Vytauto Landsbergio autoritetu besiremianti partija. Tačiau I. Melianas pareiškė abejojantis, jog dabartinė šios partijos vadovybė klausosi profesoriaus įžvalgų.
Paklaustas ar nesikėsina pasisavinti šimtametės partijos pavadinimo ir politinių tradicijų bei įdirbio, I. Melianas tokius kaltinimus atmetė. „Jokiu būdu. Mes neforsuojame partijos kūrimo (arba atkūrimo). Paliekame tai porinkiminiam laikotarpiui. Virš pusės metų dirbome su Lietuvos krikščionių demokratų dalimi, kuri priešinosi partijos susijungimui su Tėvynės sąjunga, bet jie, deja, prarado ūpą. Tikiuosi, atgaus jį vėliau, ir naujų žmonių dar ateis. Svarbiausia – sukurti užuomazgą, kurią vėliau bus galima išvystyti į pilnavertę politinę jėgą. Neturime jokių “vadų”, “viršininkų” ar “pirmininkų”. Tai – jėgų telkimo metas“, - teigė iniciatorius.
Anot jo, tiesiog reikėjo save įvardinti, kad žmonėms būtų aišku, kokiomis vertybėmis mes vadovaujamasi. Jis teigė, kad nei pats, nei jo bendražygiai neketina kalbėti visų, kas Lietuvoje identifikuoja save kaip krikščionys demokratai, vardu. Todėl esą ir pridėjo prie pavadinimo “nonkonformistai”.
Paprašytas patikslinti – ką šiuo atveju reiškia “nonkonformistai”, I. Melianas teigė, jog tai visų pirma nuostata, kad visas Lietuvos ir jos žmonių problemas bus galima išspręsti tik pašalinus problemą numeris pirmas – įvykdytą valstybės užvaldymą. „Jokių konkrečių vidaus ir užsienio politikos, ekonomikos, švietimo, socialinių, teisinių ir kitokių klausimų nepajudinsime, jei šalį valdys vagių, iškrypėlių ir išdavikų gauja. Galų gale, turėkime kažkiek tautinės savigarbos. Kaip žiūrėsime į akis savo vaikams ir anūkams, jei dar kartą (galbūt paskutinį) praganysime Lietuvą?“- piktinosi I. Melianas.
Sąjungininkais, kaip teigia I. Melianas, naujai steigiama organizacija rinksis pagal konkrečių politinių jėgų elgesį. Vienintele natūralia ir skaidria politine jėga, su kuria jau derina veiksmus, krikdemų „gaivintojai“ laiko Lietuvos socialdemokratų sąjungą, vadovaujamą Arvydo Akstinavičiaus. „Didelį įspūdį paliko taip pat principinga Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvusio pirmininko Algimanto Matulevičiaus pozicija. Apskritai dabar – ne metas skirstytis į dešiniuosius ir kairiuosius, į krikščionis demokratus, konservatorius, tautininkus ir liberalus. Prieš bendrą priešą privalome eiti išvien“, - aiškino koordinatorius, artimiausiu metu žadantis pristatyti visuomenei savo komandą ir programines nuostatas. Iniciatyvinės grupės branduolys – įvykius stebinčiai visuomenės daliai jau pažįstami politikos apžvalgininkai ir visuomenininkai. Komanda esą dar tik formuojasi, o jos credo, anot I. Meliano: Dievas ir Tėvynė.
Politologas vertina santūriai
Politikos apžvalgininkas Darius Kuolys tokią iniciatyvą vertino santūriai. „Kol kas vyko jungimosi procesai. Turėjusi galimybę savarankiškai veikti Krikščionių demokratų partija įsitvirtino kaip regioninė politinė jėga, bet kaip nacionalinio mąsto partija – užgeso“, - sakė portalui „Balsas.lt“ D. Kuolys, pridurdamas, jog nemato tokiam, atkūrimo projektui realių galimybių. Įtakinga ji, kaip primena apžvalgininkas, buvo tik tuomet, kai valdė kartu su konservatoriais.
Kartu D. Kuolys pažymėjo, jog krikdemai nėra labai matomi jungtinėje TS – LKD. „Krikdemai pasižymėjo glaudžiu ryšiu su vietinėmis bendruomenėmis, kurių tarpe buvo įgiję pasitikėjimą, tačiau tuo kol kas nepratirtino Tėvynės sąjungos“, - apgailestavo apžvalgininkas.
