„Aš manau, kad labai atsakingai reikėtų pasverti privaloma-neprivaloma. Aš ne kartą sakiau: parodykit nors vieną sritį Lietuvoje, kurioje privaloma tvarka ko nors pasiekėme gero. Aš manyčiau, kad vis tiek reikėtų eiti švietimo keliu, žadinti tėvus atsakingai vertinti situaciją“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė I. Ivaškevičienė.
Medikė pažymėjo, kad tymai Lietuvoje jau buvo pamiršta liga, nematyta dešimtmečiais – jauni gydytojai jos net nėra matę, o šiuo metu skyriuje guli penki vaikai, kuriems įtariami tymai. Dalis jų neskiepyti tėvų sprendimu, o dalis yra per maži, kad galėtų būti skiepijami, nes skiepijami vyresni nei vienų metų vaikai.
„Skiepai sukurti tam, kad išvengtume infekcinių ligų, ir jų nematėme labai daug metų, ir staiga vėl jie kelia galvą, yra čia. Sergančiųjų skaičius didėja, manau, kad nebereikia dar kartą lipti ant grėblio ir mokytis iš išmoktų pamokų. Jei galima išvengti įvairių infekcinių ligų, kodėl to nepadarius?“ – kalbėjo gydytoja.
Anot medikės, tymai yra pavojinga infekcinė liga: prieš pradedant skiepijimus pasauliniu mastu tai daugiausiai vaikų gyvybių nusinešusi liga pasaulyje.
„Mūsų tikslas nėra gąsdinti tėvų ar skleisti paniką, bet mes norime atkreipti dėmesį, kad šitos problemos nebebuvo, bet ji grįžo, kai sumažėjo skiepijimų mastas“, – pažymėjo Santaros klinikų vaikų gydytoja.
Parlamente pirmadienį konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva vysta diskusija „Ar skiepai Lietuvoje turėtų būti privalomi?“.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis pažymėjo, kad Lietuva anksčiau susidurdavo tik su įvežtiniais, o šiuo metu šalyje jau plinta vietiniai tymai.
„Mes, medikai, turime labai aiškiai įvardinti situaciją – situacija yra bloga, ji kokybiškai pasikeitusi palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus. Tada Lietuva buvo įvardinta kaip valstybė, laisva nuo vietinių tymų, visi tymai buvo įvežtiniai. Ir šiandien jau tenka pasakyti, kad Lietuva nėra saugi nuo tymų, jau plinta vietiniai tymai, nuo vieno Lietuvos piliečio kitam, visoje valstybėje“, – kalbėjo profesorius.
Į diskusiją atėjęs „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis tvirtino, kad dėmesį reikia skirti bendro imuniteto stiprinimui, o ne kalbėti apie specifinį imunitetą nuo vienos ligos.
Sveiką gyvenseną propaguojantis parlamentaras taip pat kėlė klausimą dėl vakcinų sudėties, teigdamas, jog žmonės tos sudėties nežino.
„Neskiepyti vaikai labai dažnai būna labai sveiki ir tvirti, nes tėvai rūpinasi jų imunitetu, ir tie vaikai vaikšto sveiki“, – tvirtino D. Kepenis.
V. Usonis į tai atsakė, kad „nei sveika mityba, nei mikroelementai, nei eketė, pirtis, judėjimas, nors dalykai, kurie yra labai svarbūs, jie ničnieko neturi bendro su specifiniu imunitetu prieš tymus, prieš raudonukę, prieš meningokokinę infekciją“.
„Dar daugiau, kalbant apie mirties atvejus, kuriuos mes matome, meningokokinės infekcijos, labai dažnai žūsta vaikai, prieš tai buvę visiškai sveiki, be jokių rizikos veiksnių“, – pažymėjo medikas.
Į argumentą, jog žmonės nežino skiepų sudėties, V. Usonis siūlė arba domėtis, nes informacija viešai prieinama, arba pasitikėti profesionalais.
„Jūsų argumentas, kad niekas išėjus į gatvę nežino vakcinų sudėties, tai ar visi sėdintys salėje žinome, kaip veikia mobilus telefonas? Bet mes jį labai sėkmingai naudojame, nes žinome, kad jis profesionalų pagamintas, lygiai taip pat apie vakcinas“, – sakė V. Usonis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
