Pasak jo, prekybos tinklai turėtų vadovautis ne vien tik teisiniais reikalavimais, bet ir moraliniais, suprantant, kad vykdant tokią prekybą remiamas agresorius, keliantis pavojų Lietuvai.
„Tiesiog politiškai liūdna. Aš manau, kad valstybės ir Europos Sąjungos įsikišimas į kai kuriuos klausimus neturi būti vienintelis reguliuojantis elementas. Tam tikri veiksmai, kuriuos daro įmonės, turi būti paremti moraliniais pagrindais, ne vien tik teisiniais“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
„Mes vis kalbame apie Ukrainą, bet ir patys šiuo metu galvojame, kaip ginkluotis, kaip surinkti jaunimą per visuotinį šaukimą. Ir čia reikia suprasti iš kur priešininkas gauna pinigus vykdyti agresijai, tai neatsiranda iš oro. Todėl norėtųsi tam tikros reakcijos“, – aiškino jis.
Teisiškai priversti neįmanoma
Parlamentaras paminėjo, kad teisiškai nepavyks priversti prekybos tinklų nepardavinėti „Vičiūnų“ produkcijos. Visgi, pasak jo, visuomenė galėtų paskatinti prekybininkus stabdyti prekybą šiais gaminiais tiesiog jų nepirkdami.
„Neturi būti prievartos ir čia niekaip neprivers nei valstybės institucijos nei kas. Tai yra moralinis įsipareigojimas, suprantant kaip tu atrodai visuomenei ir savo klientams“, – sakė parlamentaras.
„Reikia pripažinti, kad prekių gulėjimas prekybos centruose yra vienas dalykas. Kitas dalykas būtų mūsų, kaip visuomenės, parodymas, jog mes jų nepirksime“, – komentavo jis.
Taip pat, pasak politiko, „Lidl“ inicijuotas papildomas „Vičiūnų“ prekių ženklinimas yra žingsnis į teisingą pusę, pripažįstant, jog problema egzistuoja.
„Kažkoks pažymėjimas yra ženklas į teisingą pusę, pripažįstant, kad problema yra. Tai jeigu problema yra, kyla klausimas, kur yra ta riba, ties kuria reiktų sustoti“, – teigė jis.
„Ir norisi tikėti, kad jos ne tik atsimušinėja nuo visuomenės spaudimo“, – pridūrė jis.
„Vičiūnų grupė“ laukė greitos pergalės?
Galiausiai M. Maldeikis teigė, kad „Vičiūnų grupė“ iki dabar nepasitraukusi iš Rusijos ir Baltarusijos, nes, jo manymu, tikėjosi agresorės pergalės prieš Ukrainą.
„Vičiūnų“ pozicija yra labai paprasta, jie tikisi ištempti karą iki pabaigos, ir Rusijai laimėjus uždaryti klausimą. Ir mano asmenine nuomone, tai buvo visada jų strategija. Jie tiesiog tikėjosi, kad viskas bus greičiau. Kaip ir Vladimiras Putinas, jie tikėjosi greitos pergalės“, – teigė M. Maldeikis.
Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą. „Vičiūnų grupės“ atstovai Eltai perdavė, kad susilaiko nuo komentaro apie šį NKKA sprendimą.
Tuo metu M. Maldeikis ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad išsiuntė atvirą laišką Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, kuriame paragino prekybininkus „nedelsiant išimti „Vičiūnų grupės“ įmonių produkciją iš Lietuvos prekybos centrų prekybos“.
Visgi, kaip penktadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“, didžiųjų prekybos tinklų – „Maximos“, „Iki“, „Rimi“, „Norfos“ ir „Lidl“ atstovai vengė pateikti konkrečius atsakymus ir teigė, kad teisiškai neprivalo apriboti prekybos „Vičiūnų“ gaminiais. Vienintelis tinklas „Lidl“ pranešė, kad planuoja papildomai juos ženklinti.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
