Lapkričio 17 d. Prezidentūroje vyko Europos pirmųjų ponių suvažiavimas, kuriame kalbėta apie prastėjančią demografinę padėtį, neišnešiotų naujagimių priežiūrą.
Internete ėmė plisti D. Nausėdienės kalbos ištrauka. Vaizdo įraše matyti, kad Pirmoji ponia po ranka turi parašytą kalbą, į tekstą nuolat žvilgčioja.
„Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas technologinėmis priemonėmis yra XX amžiaus fenomenas. To kituose laikmečiuose nebuvo. Mūsų laikmetis kontroversiškas ir paradoksalus, nes tai, kas turėtų tarnauti žmogaus gerovei, ima veikti prieš jį“, – Europos pirmųjų ponių suvažiavime skaitė D. Nuasėdienė.
Vienas sakinys, akivaizdu, pasirodė itin sudėtingas – Pirmoji ponia sustojo ilgai pauzei.
„Savanaudiško, diskriminuojančio va bank žaidimo tikslas... – daugiau nei 10-iai sekundžių sustojo ji, žiūrėdama į tekstą. – Holistinis soft power (angl. minkštosios galios) failas yra priešnuodis visiems bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams.“
Kas nutiko Pirmajai poniai, naujienų portalas tv3.lt paklausė Prezidentūros. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.
Po suvažiavimo vyko spaudos konferencija. Jos metu visoms pranešėjų, tarp jų ir D. Nausėdienės, pasisakymams buvo skirta po 5 minutes. D. Nausėdienė kalbėjo geras 10 minučių, tad neliko laiko žurnalistų klausimams.
Diana Nausėdienė kreipėsi į visus: „Lietuvos šeimos nyksta“
Pernai Lietuvoje gimė mažiausias skaičius vaikų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, o šių metų išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet situacija bus ne geresnė. Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, Pirmoji ponia D. Nausėdienė kreipėsi į Lietuvos gyventojus ir politikus.
„Pastaruoju metu Europos Sąjungoje gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius. Mažėjantis gimstamumas ir smarkūs demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai. Lietuvoje praėjusiais metais fiksuotas mažiausias naujagimių skaičius per praėjusius dešimtmečius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po Europos pirmųjų ponių suvažiavimo kalbėjo D. Nausėdienė.
Nors ateityje naujagimių skaičius gali išaugti, Pirmoji ponia kelia klausimą, ar tikrai taip bus. Šį mįslė, anot D. Nausėdienės, turi būti sprendžiama demografų, politikų ir likusios visuomenės.
„Ekonominiai sunkmečiai, pragyvenimo išlaidų dydis daro poveikį. Gimstamumo problemą paaštrina Covid-19 pandemija, kuri neigiamai pasireiškė Pietų Europos šalyse. Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą taip pat gali priežastis, dėl ko šeimos priima sprendimus dėl šeimos gausėjimo, ypač Rytų Europos šalyse. Lietuva, tikiu, daro viską, kad žmonės būtų saugūs“, – kalbėjo Pirmoji ponia.
Ragina teikti finansininę pagalbą jaunoms šeimoms
D. Nausėdienė atkreipė dėmesį į neraminančią situaciją regionuose. Mažesniuose miestuose ir kaimuose, kitaip nei didžiuosiusoe miestuose, mažėja gimdyti galinčių moterų skaičius. Taip pat šiose vietovėse yra mažiau galimybių studijuoti, gauti gerai apmokamą darbą, nepakanka jaunai šeimai reikalingų paslaugų.
Dar viena, anot Pirmosios ponios, itin rimta grėsme gimstamumui – kultūrinio požiūrio į šeimas kritimas.
„Lietuvos šeimos nyksta. Santuokų dinamika neigiama. Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Tai reiškia, kad ekonominė parama vaikui taip pat maža“, – akcentavo D. Nausėdienė.
Pirmosios ponio teigimu, tinkamas šeimos ir darbo derinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių pagerinti itin prastą Lietuvos demografiją.
„Dedame per mažai pastangų, kad motinos, auginančios vaikus, turėtų vienodas galimybes studijoms, laisvalaikiui ir darbui. Kad vieniši tėvai, auginantys vaikus, galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir derinti vaiko priežiūros atostogas su darbo iššūkiais“, – kalbėjo ji.
D. Nausėdienė taip pat ragino didinti žmonių sąmoningumą planuojant šeimą, gerinti sveikatos raštingumą.
„Suteikime jaunoms moterims, kur jos begyventų – rajone ar mieste, galimybę sulaukus pilnametystės gauti profesionalią akušerio-ginekologo apžiūrą ir konsultaciją visais šeimos planavimo aspektais. O gal dar net anksčiau“, – tvirtino ji.
„Ypatingą dėmesį turime skirti ir finansinėms priemonėms, ypač jaunoms šeimoms. Paieškokime išmintingų finansinių paskatų gyventojų ir pelno mokesčių srityse“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Vyriausybė pritarė, kad 2026 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui pasiektų 1036 eurus. Šiemet ji siekia 770 eurus.
Atsakė, kodėl žmonės nenori susilaukti vaikų
52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
„Tai rodo ne tik kylantį nerimą, bet ir tai, kad šeimos nesijaučia saugios kurti šeimų“, – nurodė „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.
Ji įvardijo priežastis, kodėl lietuviai pasirenka neturėti vaikų arba atidėti šeimos planavimą.
„Pagrindinė priežastis – finansinio stabilumo trūkumas, partnerio ir santykių stabilumo stoka, noras turėti daugiau laisvės: keliauti, siekti asmeninių tikslų. Apskritai žmonės bijo daryti pokytį gyvenime ir įvardijo sunkumus derinant šeimą su savo karjera“, – teigė ji.
Tyrimo rezultatai, anot A. Speičytės-Radzevičienės, atskleidė, kad sprendimo susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst. Išankstiniai šių metų rodikliai rodo, kad 2025 m. situacija bus ne geresnė.
Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.
Finansinis nestabilumas, globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą lemia, kad moterys nenori turėti daugiau nei vieną vaiką, gimdo vėliau, o dalis iš jų pasirenka visai neturėti atžalų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
