Trečiadienį, lapkričio 3 d., Nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje kultūros ministras Arūnas Gelūnas pristatė žiniasklaidai ir teatro kolektyvui naująjį teatro vadovą Martyną Budraitį.
Pristatymas buvo itin lakoniškas ir dalykiškas. Ministras naujajam Nacionalinio teatro vadovui žadėjo visokeriopą paramą, „išskyrus finansinę". Žadėjo sugrąžinti į teatrą auditorius, kad šie padėtų susigaudyti per pastaruosius penkerius metus sudarytų sutarčių ir įsipareigojimų labirinte. Taip pat džiaugėsi, kad kai kurie faktai išryškėjo dabar, o ne vėliau, naujajam vadovui pradėjus eiti pareigas. Ryškiausias jų – neteisėta teatrui priklausančio buto nuoma. Esą ir kitų įdomių faktų, ateis laikas ir apie juos perskaitysime audito ataskaitoje...
M.Budraitis radikaliausių permainų žadėjo administracijos korpuse. Jis išreiškė viltį, kad kai kurie žmonės, su kuriais jis nemato bendro darbo perspektyvos, susipras ir pasitrauks patys – negaišindami laiko ir nervų. Tada, kai bus laisvi etatai, jis atsives savo komandą. O kai ją atsives – pristatys sostinės visuomenei.
Dėl gamybinio personalo jokių skubių žingsnių neketinama daryti. Pirmiausia bus atlikta situacijos analizė ir tik tada daromos vienokios ar kitokios išvados.
Nuramino ir kūrybinius darbuotojus. Patarė atsikratyti baimės, nežinios jausmo. Pasistengs, kad pagal galimybes visi būtų užimti, visiems teatras būtų palanki kūrybos terpė. Kai žurnalistai smalsavo, kas dabar laukia taip nenoriai vadovo kėdę palikusio A.Večerskio, M.Budraitis atsakė, kad šis pervestas į aktorių trupę ir tikriausiai sulauks jam tinkamų vaidmenų.
Didžiausias galvos skausmas, žinoma, repertuaras, bet ir čia jokių staigių judesių nedarys, nepasitaręs su profesionalais. Bus suformuota Meno taryba iš teatro kritikų, teatrologų ir kultūrologų – jiems ir teks spręsti.
Naujasis vadovas įsitikinęs, kad į Nacionalinio dramos teatro sceną turėtų būti sugrąžinti tokie brandūs spektakliai, kaip E.Nekrošiaus „Metai" (pagal K.Donelaitį). Beje, šiai scenai ir sukurti. Neturėtų būti chaotiško repertuaro formavimo, kai statoma “kas ką atneša", be jokių meninių kriterijų.
Paklaustas, pagal kokius kriterijus – meniškumo ar lankomumo – bus atrenkami senojo repertuaro spektakliai, atsakė vienareikšmiškai – tik meniškumo.
Kalbėdamas apie naujuosius repertuaro vektorius, M.Budraitis pabrėžė neišnaudotas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Šiaurės šalių, Lenkijos, Rumunijos nacionaliniai teatrai – su visais jais bus ieškoma kontaktų, kūrybinio bendradarbiavimo galimybių.
Dar vienas subtilus klausimas: ar OK teatro direktoriui atėjus į Nacionalinio dramos teatro vadovo postą O.Koršunovo teatras netaps Nacionalinio teatro filialu? Jokiu būdu ne. Nacionalinio ir privataus teatro – visiškai skirtingi tikslai, paskirtys. Kaip vieną esminių Nacionalinio dramos teatro funkcijų M.Budraitis įvardijo edukacinę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ne tik aktorių meistriškumo kėlimui, darbui su kviestiniais režisieriais, bet ir publikos ugdymui, ypač moksleivių. Teatras bus atviras Vilniaus visuomenei, bendruomenėms.
Audronė JABLONSKIENĖ
