JAV Los Andželo miesto lietuviai prašo Seimo nepritarti prezidento Valdo Adamkaus teikiamai Pilietybės įstatymo naujai redakcijai, kuri, anot jų, yra „ydinga“ ir skaudina užsienio lietuvius.
„Įstatymo priėmimas suduotų dar vieną smūgį po pasaulį išsibarsčiusiai lietuvių tautai. Bendruomenė reiškia tvirtą įsitikinimą, kad niekas neturi teisės iš daugiau kaip milijono lietuvių atimti jų prigimtinės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę“, - aiškinama Los Andželo lietuvių bendruomenės valdybos išplatintame viešame kreipimesi į Seimą.
Jame parlamentarams siūloma svarstyti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus tik prisiekus naujam prezidentui.
„Deja, dabartinis valstybės vadovas Valdas Adamkus padarė viską, kad pilietybės klausimo sprendimas atsidurtų aklavietėje, o didelė mūsų tautos dalis būtų atstumta ir įskaudinta“, - tvirtinama pranešime.
Pasak minėtos bendruomenės, Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo jis sudarė šį, anot jų, „ydingą“ Pilietybės įstatymo projektą parengusią darbo grupę, „prieštarauja teisinės valstybės bei sveiko proto principams“.
„(Darbo grupė sudaryta iš asmenų - BNS), savo priimtais sprendimais savavališkai atkirtusių lietuvių išeiviją nuo jų mylimos tėvynės, tai yra, visų pirma buvusių Konstitucinio Teismo narių - pirmininko Egidijaus Kūrio bei teisėjo pranešėjo šioje byloje Vytauto Sinkevičiaus, taip pat ir kitų, atvirai priešiškų lietuvių prigimtinės teisės į jų sukurtos valstybės pilietybę, teisininkų“, - piktinasi JAV lietuviai.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtam Pilietybės įstatymui.
Naujoji redakcija dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo tarpu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galės būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams, kaip ir šiuo metu.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
