Lėktuvą pilotavęs Paksas sako, kad kelionė į Kauną nebuvo pati lengviausia – pylė lietūs ir taršė stiprūs vėjai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuvoje, Paluknio aerodrome, esantis lėktuvas „Bellanca“ yra lygiai toks pat, kokiu prieš nepilną šimtą metų per per Atlantą perskrido žymieji tarpukario lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tokių šimtamečių „Bellancų“ pasaulyje, kurios šiandien gali skraidyti, pasaulyje yra vos dvi.

„Bellanca“ – tai Jungtinėse Valstijose dirbusio italų konstruktoriaus pavardė. Ši „Bellanca“ ne tik yra to paties modelio, kokia buvo ir „Lituanica“, bet ir simboliškai užbaigė prieš 92-ejus metus Dariaus ir Girėno pradėtą skrydį per Atlantą į Lietuvą, kuris baigėsi lakūnų žūtimi dabartinės Vakarų Lenkijos miškuose.
„Tai yra metinės, ir mes šitaip norim nulenkti galvas mūsų didvyriams Dariui ir Girėnui ir būtent skrisdami virš jų žūties vietos mes išmetėm kiekvienas po rožės žiedą iš mano žmonos daržo“, – pasakojo „Bellancos“ savininkas, pilotas Rolandas Paksas.
Padarė tai, ko nepavyko Dariui ir Girėnui
„Bellancą“ Vokietijoje pakėlę pilotai Rolandas Paksas ir Igoris Pozamantiras skrido iki tos vietos, kur krito „Lituanica“ ir išbarstė raudonus rožių žiedus. Po to toliau skrido atgal į Lietuvą tęsdami tai, ko Dariui ir Girėnui nebepavyko padaryti.
„Dievulis mums padovanojo mums gražų gražų audringą orą, tai aš įsivaizduoju – labai gerai įsivaizdavau, kaip turėjo jaustis šitie du vyrai po 36 valandų skrydžio naktį, pervargę, patekę į audrą“, – tikino R. Paksas.
R. Pakso ir I. Pozamantiro kelionė iš Vokietijos į Lietuvą truko apie 4-5 valandas. Pilotai įveikė daugiau nei 700 kilometrų atstumą, kuris buvo likęs Dariui ir Girėnui. Tie 700 kilometrų šiai „Bellancai“ taip pat buvo išbandymas.
„Pirmą kartą jis buvo bandomas turbulencijoj ir ištisam lietuje. Ačiū Dievui, jie nėkart nepasakė ne“, – teigė R. Paksas.
Nors likusį atstumą už Darių ir Girėną užbaigė ne vienas entuziastas, niekas nesiryžo daugiau nei 700 kilometrų įveikti tokiu pat lėktuvu, kokiu 1933-iaisiais skrido Darius ir Girėnas.
„Užtenka prisiliest prie šito lėktuvo, ir jau atsiranda emocijos“, – sakė R. Paksas.
„Bellancą“ įsigijo prieš trejus metus
Tiesa, R. Pakso „Bellanca“ turi galingesnį variklį, jos sraigtai lankstosi, o salone yra vietos šešiems žmonėms. Dariaus ir Girėno „Lituanicoje“ salone vietos buvo tik dviem pilotams.
„Ties šita baigėsi, jie čia atsiremdavo į degalų baką ir visa ta patalpa buvo vien degalų bakai“, – pasakojo R. Paksas.
Nepaisant tragiškos baigties, nuo Niujorko iki Soldino Dariui ir Girėnui pavyko įveikti daugiau nei 6 tūkstančius kilometrų. Dėl to ir buvo reikalingi didžiuliai degalų bakai.
„Jie taupydami vietą svorį ir panašiai, daug ką ten nuėmė, numontavo ir paliko pačius būtiniausius dalykus“, – teigė Vytauto Didžiojo karo muziejaus gidas Kęstas Vasilevskis.
R. Paksas įsigijo „Bellancą“ prieš trejus metus iš Kanadoje gyvenusio jos savininko. Kokia jos vertė – sako negalintis atskleisti. Trejus metus „Bellanca“ skraido aviacijos šventėse. R. Paksas sako: po kiekvieno skrydžio randa ką patobulinti ar sutvarkyti. O širdyje kirba ambicija nuskristi lėktuvu nuo Čikagos iki Lietuvos. Būtent Čikagoje ir prasidėjo Dariaus ir Girėno kelionė.
„Galvoju, kodėl iš Niujorko. Iš Čikagos reikia skristi. Nes Čikagoj gegužės 12 dieną buvo pakrikštytas 1933 metais“, – sakė R. Paksas.
Tačiau toks skrydis būtų itin sudėtingas ir gali likti ambicinga svajone. Tad kol kas šiandien lietuviai gali didžiuotis „Lituanicos“ liekanomis ir „Lituanicos“ misiją užbaigusia sveika ir skrendančia „Bellanca“. Istorikai sako, kad „Lituanica“ 1933-iaisiais buvo didžiulė pergalė mažai ir visai neseniai valstybingumą atkūrusiai Lietuvai.
„Buvo įrodyta, kad lietuviai gali padaryti, kad mūsų aviatoriai yra pakankamai pajėgūs. Plius kitas dalykas: kad tai buvo pirmasis oro paštas, kurį Darius ir Girėnas surinko Amerikoje ir skraidino į Lietuvą“, – pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus gidas.
Aviacijos istorijoje žinoma, kad „Bellancos“ yra išskirtinai patvarios ir tinkamos rekordiniams pasiekimams ekstremaliomis salygomis. Tačiau iki šių dienų pilno „Lituanicos“ skrydžio niekam pakartoti nepavyko.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:

































































































































































































































































