Valdžios ir tarnybų apsileidimas tokio lygio, kad iki šiol net iki galo nesutvarkytos reikalingos biurokratinės procedūros.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs rusiškas bepilotis „Gerbera“ didesnio pavojaus nesukėlė, bet dabar paaiškėjo, kad jis apnuogino mūsų institucijų ir politikų aplaidų darbą.
Buvo surengtas ir neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. Politikai nutarė pasiaiškinti, ar mūsų kariai ir tarnybos geba fiksuoti tokius dronus, ar gali juos numušti.
Lietuva – pusiau akla
Nors informacija apie šalies apginamumą įslaptinta, bet po geros valandos išėję posėdžio dalyviai konstatavo skandalingą informaciją – Lietuva pusiau akla ir praktiškai bejėgė.
„Yra daugybė kritinių spragų įvairiose srityse. Tiek detektavime, kaip mes matome oro erdvę tiek už mūsų sienos, tiek netgi mūsų teritorijoje. Tas pats yra dėl perspėjimo sistemų, tas pats yra ir dėl neutralizavimo“, – pripažino NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Anot NSGK pirmininko, Lietuvai pasisekė, kad rusiška „Gerbera“ įskrido be sprogmenų, ir kad nukrito į Lietuvą įskridusi tik apie kilometrą.
„Apie radarus kalbant, dabar reikia trumpo nuotolio radarų, nes mes turime vidutinio atstumo radarus, kur matome, kas yra aukštai. Ko mes nematome, kas yra nuo žemės, iki kelių šimtų metrų. Tai yra esmė, tuo aukščiu ir skrenda tie dronai“, – sakė G. Jeglinskas.
Tad kai į Lietuvą skrenda bepilotis ir kariuomenės turimi radarai jo nemato, belieka tikėtis, kad budintys pasieniečiai turi gerą regėjimą akimis.
„Šiandien dronų identifikavimas vyksta vizualiai, mes neturime kažkokių specialių radarų, sistemų“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Nesutvarkytos biurokratinės procedūros
Tačiau net jei pasieniečiai ir pamato skrendantį droną, klausimas, ar gali jį numušti. Nors pasieniečiai aprūpinti antidronine įranga, kuri leidžia nutupdyti kontrabandininkų dronus, klausimas, ar pavyktų nutupdyti rusų karo pramonės pagamintas „Gerberas“, ar net sprogmenimis apkrautus „Shahedus“.
Svarstant, kaip galima numušti, ar nutupdyti galbūt mirtį nešančius bepiločius, paaiškėjo dar vienas skandalingas faktas – biurokratinės procedūros iki galo nesutvarkytos.
„Mes turime pasižiūrėti, ar iš tikrųjų yra pakankami teisiniai įgaliojimai. Ar konkretus karys, ar pasienietis turės įgaliojimą panaudoti šaunamąjį ginklą, matant vizualiai atskrendantį droną, ar negalės panaudoti? Konkretus aiškus pavyzdys, taikos sąlygomis“, – kalbėjo prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Šiuo metu mes tikrai turime ganėtinai per ilgas procedūras tam. Mes kaip tik šiuo metu su Susisiekimo ministerija darbuojamės, kad būtų kuo greitesnis laiko tarpas, kada suteikiami įgaliojimai kariuomenės vadui imtis veiksmų ir būtų priimami sprendimai, jeigu tokių prireiktų“, – tikino krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Kita vertus, dronui nuo pasienio atskristi iki Vilniaus – keliolikos minučių reikalas, reaguoti reikėtų staigiai. Ar padėtų antidroniniai ginklai – neaišku. Beliktų pasieniečiams arba kariams šaudyti į dangų automatais.
Pinigų problemai spręsti pakanka
Iškalbinga tai, kad, anot Krašto apsaugos ministerijos, problema net ne pinigų trūkume. Pinigų šiai problemai spręsti pakanka.
„Nėra kalba apie milijardines investicijas. Kalbant apie stebėjimo sistemas, apie radarus, tai tikrai nėra milžiniški pinigai. Kalbant apie kovos su dronais sistemas, jos taip pat nėra kažkoks finansiškai milžiniškas iššūkis“, – teigė K. Aleksa.
Viceministras sako, kad jau vyksta procedūros, jog būtų nupirkta reikalinga įranga ir ginkluotė. Bet konkrečiai pasakyti žmonėms, kada problema bus išspręsta – negali.
Ministerija giriasi, kad per penkerius metus oro gynybos sistemoms išleis beveik 2 milijardus eurų.
„Lietuvos kariuomenės oro gynybos koncepcija yra pagrįsta savo dalinių apsauga, taip pat kažkokių galbūt infrastruktūros objektų, bet kalbant apie visą mūsų šalį, apie visuomenės saugumą, visuomenės apsaugą nuo oro erdvės grėsmių – to nėra“, – neslėpė G. Jeglinskas.
Maža to, net ir dabar turimi kariuomenės radarai gali parodyti, kad Lietuvos link kažkas skrenda. Bet neparodo, kas konkrečiai.
Poreikis saugotis nuo dronų atsirado tik dabar
Nors buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas daug kalbėjo apie dronus, bet dabar teisinasi, kad poreikis nuo jų saugotis esą paaiškėjo tik dabar.
Nors dronai masiškai Ukrainos kare pradėti naudoti prieš pustrečių metų, anot L. Kasčiūno, už Lietuvos saugumą ir gynybą atsakingi žmonės vis dar sunkiai pratinasi prie šiuolaikinio karo realijų.
„Yra bendra Lietuvos karinės minties problema – nuspėti ir pasiruošti ateities karybai. Tam reikia būti inovatyviems, tam reikia būti eksperimentuojantiems, tam reikia nebūtinai pagal katalogą mąstyti, ką susiperki ir pasiruoši tam, kas buvo aktualu prieš 5 metus. Va čia yra problema“, – kalbėjo buvęs ministras.
Kitą savaitę prezidentūroje taip pat bus šaukiamas įvairių institucijų susitikimas, aiškinantis, kodėl negalime apsiginti net nuo dronų, ir kaip šias skyles užlopyti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:























































































































































































































































