Dauguma užsikrėtusiųjų – moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. Per paskutinius dešimt metų (2007-2016 m.) mūsų šalyje buvo užregistruoti penki įgimtos toksoplazmozės atvejai.
Saugokitės laukinių kačių!
Toksoplazminė infekcija geros imuninės būklės asmenims (taip pat ir nėščiosioms) dažniausiai praeina be simptomų. Toksoplazmoze serga tik labai nedidelė užsikrėtusių žmonių dalis. Tai priklauso nuo parazitų gausos bei žmogaus imuninės būklės. Užsikrėtus toksoplazmomis dažniausiai jokių klinikinių požymių nebūna, tik kraujyje randama antikūnų prieš šiuos parazitus. Daugumai užsikrėtusių naujagimių (80–90 proc.) infekcija būna besimptomė, ligos padariniai gali išryškėti vėliau (vaikystėje ar paauglystėje), rečiau – gali būti sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Pirmuonis su išmatomis platina jaunos katės. Nuo užteršto dirvožemio, vandens, žolės užsikrečia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – kiaulės, karvės, ožkos, triušiai. Dauguma susirgusių žmonių užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą (šašlykai, ant grotelių kepta mėsa, vytinti mėsos produktai ir kt.), dalis – vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.
Pavojinga kūdikiams
Nors nedažnai gali įvykti vaisiaus užsikrėtimas per placentą. Užkratas vaisiui gali būti perduotas tuomet, kai nėščioji pirmą kartą suserga ūmia toksoplazmoze nėštumo metu arba tris mėnesius prieš nėštumą. Daugelis žmonių gali būti užsikrėtę toksoplazmomis, tačiau ne visiems ši liga yra pavojinga. Didžiausią riziką turi besilaukiančios moterys dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir įgimtos toksoplazmozės bei žmonės, kurių itin silpna imuninė sistema.
ULAC medikai pataria:
valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą, užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos užkrėstumą, bet toksoplazmozės sukėlėjų nesunaikina;
nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių;
kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, neplautomis daržovėmis, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu, išplauti virtuvės paviršius; vengti kontakto su kačių ekskrementais;
jaunas kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose;
nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis;
mūvėti pirštines dirbant sode, darže;
neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos;
kuo dažniau plauti rankas, ypatingai po sąlyčio su katėmis ir jų ekskrementais, grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant.
