Stokholmo keltas kas pusvalandį kelia žmones iš miesto centro į šalia esančias saleles. Ir nesvarbu, kokie orai: švedų tauta moka prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Ne paslaptis, Švedija geba lengvai laviruoti keičiantis situacijai pasaulinėse rinkose.
„Į Norčiopingą nuvažiuoju. Ši vietovė kažkada garsėjo tekstile. Fabrikai testovi, bet tekstilės nėra – ji Azijoje, nes ten pigiau gaminama. Dabar fabriko patalpose įsikūrė du tūkst. kompanijų. Švedai moka adaptuotis, jie mažiau verkia“, – pastebi Lietuvos ambasadorius Švedijos Eitvydas Bajarūnas.
Bet šiame pasaulyje be ribų vienam būtų sunku. Dėl to šalys telkiasi į grupes. Tiesa, net tokiai kaip Europos Sąjunga būti vieningai labai sudėtinga, todėl ir čia išryškėja, kas yra artimesni draugai.
„Kaip atsirado Švedijos–Lietuvos elektros tiltas? Briuselyje to nesugalvojo: mes kartu – regioninė grupė –spaudėm Briuselį, aiškinome. kad Lietuva izoliuota, neturi priėjimo prie Europos tinklų. Taip atsirado projektas. Tai pavyzdys, kad reikia turėti stiprių regioninių ryšių, kad galėtum judėti“, – sako Lietuvos ambasadorius Švedijoje.
„Mažoms šalims su ribotais resursais sudėtinga dalyvauti visomis kryptimis, todėl suprantame, kad ne visas potencialas išnaudojamas“, – pripažįsta Baltijos jūros valstybių tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Eduardas Borisovas.
Tiesa, pastebima, kad Lietuva savo dalyvavimą tokiose ir panašiose organizacijose kaip Baltijos jūros valstybių taryba galėtų sėkmingiau išnaudoti. Tai jokiu būdu nereiškia minti turtingosios Švedijos pramintus takus, bet sudaryti jai draugiją ir judėti greta.
„Ryšys su skandinavais yra naudingas, t.y. mes galime pigiau gaminti, mūsų mokslininkai kūrybingi, mes lenkiame bet kurią Europos šalį – išnaudokime situaciją. Turtingi inovatyvūs skandinavai yra kūrybingi – susivienykime, kad pasauliui duotume naudingą produktą“, – ragina E. Bajarūnas.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje pripažįsta, kad skandinavais tikrai netapsime, nes, tarkim, ir mūsų istorija daugiau susijusi su žemyninė Europos dalimi. Bet, pasak jo, nepasinaudoti skandinavų išmintini būtų Lietuvos klaida. O istorinis šansas – čia pat, esą tik reikia tinkamai juo pasinaudoti.
