Visą interviu žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Nausėda: Lietuva tampa svarbi Vokietijai
Anot G. Nausėdos – ketvirtadienį Katedros aikštėje inauguruota vokiečių brigada – ne tik istorinis įvykis Lietuvai, bet ir įrodymas, kad šalis yra svarbi sąjungininkė Vokietijai.
„Susitikimas labai geras ta prasme, kad jis pademonstravo Vokietijos nuoširdų susidomėjimą regionu. <...> Jie nesišvaisto žodžiais, jie dirba, ir dirba labai gerai. Pažadas, kurį mes gavome iš jų prieš keletą metų, jis realiai įgyvendinamas, ir svarbiausia, jis įgyvendinamas nelabai vėluojant – taip, kaip numatyta“, – interviu TV3 Žinioms pasakojo G. Nausėda.
Prezidentas pareiškė esąs tikras, kad iki 2027-ųjų Lietuva įgyvendins pažadus išpildyti visą infrastruktūrą, o vokiečiai tą patį padarys iš savo pusės.
„Ir mes būsime saugesni“, – pridūrė G. Nausėda.
„Bet svarbiausia – mes turėsime tamprų ryšį su pagrindine Europos Sąjungos valstybe pagal dydį, pagal ekonomiką, pagal karinį pajėgumą, ir galėsime naudotis ne tik karinio bendradarbiavimo privalumais, bet ir ekonominėse, socialinėse, kultūrinėse srityse galėsime bendradarbiauti kur kas efektyviau“, – nurodė jis.
Nausėda: atsipalaiduoti neturime
G. Nausėda taip pat paatviravo, ar vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje laiko savo didžiausiu pasiekimu.
„Aš turiu teisę džiaugtis tuo pasiekimu, nes puikiai prisimenu pradžią. Štai čia, šiuose rūmuose (Prezidentūroje – aut. past.), mes pasirašėme memorandumą su buvusiu Vokietijos kancleriu ponu [Olafu] Scholzu, ir tai įvyko kelias savaites prieš NATO viršūnių susitikimą, kuriame buvo apibrėžtas intensyvesnis NATO šalių perkėlimas, dislokavimas savo pajėgų į rytinį flangą. Vokiečiai pademonstravo, kad jie net užbėgdami prieš procesus tai padarė. <...>
Na, o dabar mes skabome vaisius viso šito, bet dar ne viskas padaryta, tikrai nėra kur atsipalaiduoti. Turime padaryti viską taip, kaip numatyta iki 2027 metų. Todėl labai glaudžiai dirbu su Krašto apsaugos ministerija – palaikome nuolatinį kontaktą, žiūrime, kur kas vėluoja, kur kyla kokios problemos. Taip, man tai svarbu“, – kalbėjo G. Nausėda.
JAV turi labai stiprų svertą prispausti Putiną, kad jis demonstruotų norą deryboms
Prezidentas teigė, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija su prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje vis dar turi svertų, kaip priversti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje.
„Man kartais susidaro įspūdis, kad trūksta to nuoseklumo ir nuolatinio diržo veržimo. Tada kita pusė, šiuo atveju – Maskvos režimas – supranta, kad galima išsisukti, galima pagudrauti, galima manipuliuoti, o tai, patikėkite, jie daro labai gerai. Jie per daugelį dešimtmečių ir šaltojo karo, ir po 1990-ųjų išmoko Vakarus apgaudinėti, kabinti jiems makaronus ant ausų“, – TV3 televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Man atrodo, kad jisai (Putinas – ELTA) tikisi šiuo metu, kad jis yra gudresnis ir sugebės išeiti iš šitų derybų nugalėtoju. Aš manau, kad JAV ir prezidentas Trumpas vis dar turi labai stiprų svertą prispausti Putiną tam, kad jis demonstruotų nuoširdų norą taikos deryboms, nes prarasti jis turi ko ir jis prisibijo JAV“, – pridūrė jis.
Nausėda apie pakoreguotą NT mokesčio projektą: pakeitimai nuėmė nepasitenkinimo garą
Pakoreguotam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui ketvirtadienį įveikus pirmąjį balsavimą Seime, prezidentas G. Nausėda vis dar turi priekaištų finansų ministro komunikacijai. Vis tik šalies vadovas sako, jog įtraukti NT mokesčio pakeitimai atsakė į kai kuriuos visuomenės klausimus ir sumažino jų nepasitenkinimą.
„Tas komunikavimas pradėjo vykti, bet jis toks truputį chaotiškas“, – TV3 televizijai sakė G. Nausėda, paklaustas, kaip šiuo metu vertina anksčiau kritikuotą finansų ministro Rimanto Šadžiaus komunikaciją NT mokesčio klausimu.
Tiesa, pasak prezidento, į naujausiame NT projekte numatyti pakeitimai atsakė į kai kuriuos visuomenės keliamus ir klausimus, todėl mažina ir kilusį gyventojų nepasitenkinimą.
„Tai, kas buvo padaryta pastaruoju metu, yra iš esmės mėginimas atsižvelgti į skirtingą situaciją Lietuvos savivaldybėse, suteikti daugiau galių savivaldybėms pačioms nustatyti tiek tarifus, tiek neapmokestinamąjį pajamų dydį, ir tam tikra prasme tai nuėmė tą garą, nepasitenkinimo garą, kuris buvo“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog jei NT mokesčio projektas nebūtų pakoreguotas, nuo kitų metų mokesčiai už būstą būtų stipriai išaugę dėl padidėjusių NT verčių.
„Jeigu nieko nebūtų daroma ir būtų palikta viskas taip, kaip yra dabar, nuo kitų metų būtų tekę mokėti kur kas didesnius NT mokesčius dėl to, kad kyla mokestinės vertės, jos pritaikomos prie naujų aktualijų. Ir tai tikrai nebūtų buvę gerai“, – sakė G. Nausėda.
„Istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai“: Vilniuje inauguruota vokiečių brigada
Katedros aikštėje Vilniuje ketvirtadienį oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas G. Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45-osios šarvuotosios brigados, 122-ojo šarvuotasis pėstininkų ir 203-iojo tankų batalionų, kartu su daugianacionaline NATO kovine grupe „Lietuva“ bei Lietuvos kariuomenės kariais.
45-ajai šarvuotajai brigadai įteiktos dvi juostos: pirmąją įteikė F. Merzas ir B. Pistorius, o antrąją, suteikiančią brigadai oficialų pavadinimą „Lietuva“ – G. Nausėda ir D. Šakalienė.
„Perimame NATO rytinio flango gynybą“
Prezidentas vokiečių brigados atvykimą pavadino „išskirtiniu įvykių mūsų šalies istorijai“ ir pabrėžė, jog jie atvyksta, kad padėtų Lietuvai užtikrinti krašto gynybą ir atgrasyti Rusiją.
„Jis (atvykimas – BNS) liudija bendras Lietuvos ir Vokietijos vertybes, mūsų laiko patikrintą draugystę, galiausiai – mūsų didžiulę strateginės partnerystės pažangą pastaraisiais metais“, – sakė G. Nausėda.
Vėliau jis, kreipdamasis vokiečių kalba, padėkojo Vokietijos kariams už jų buvimą Lietuvoje.
F. Merzas pareiškė, kad dislokuodama brigadą Lietuvoje šalis perima NATO rytinio flango gynybą į savo rankas, ir dėkojo lietuviams už šiltą priėmimą, kuris nėra savaime suprantamas.
„Perimame NATO rytinio flango gynybą į savo rankas“, – Katedros aikštėje vykusioje Vokietijos brigados inauguravimo ceremonijoje sakė kancleris.
Pasak jo, stovėdama kartu Lietuva ir Vokietija parodo, kad yra pasirengusios ginti Europos laisvę nuo bet kokio agresoriaus.
„Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus gynyba yra ir Berlyno gynyba. Mūsų bendra taika neturi geografinių ribų – ji baigiasi ten, kur nustojame ją ginti“, – sakė F. Merzas.
„Todėl čia esame šiandien, todėl čia ir pasiliksime. Vokietija laikosi savo įsipareigojimų tiek žodžiais, tiek veiksmais – šiandien, rytoj, tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
„Priešai mūsų nebaugina“
D. Šakalienė per ceremoniją sakė, kad Lietuva supranta, kiek pastangų Vokietijai kainavo sprendimas dislokuoti brigadą, ir dėl to yra nuoširdžiai dėkinga.
„Lietuva didžiuojasi galėdama stovėti šalia tokio partnerio“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, nuo okupacijų kentėjusi Lietuva jautėsi viena ir išduota, tačiau šiandien tokia nebėra.
„Sąjungininkų kariai stovi čia pat, pasiryžę ginti mūsų žmones ir žemę kartu su mūsų kariais. Vokietijos brigados istorija – tai mūsų sėkmės istorija“, – sakė D. Šakalienė.
„Mes, lietuviai, savo skausminga patirtimi patyrėme, kad laisvės niekada niekas tiesiog neduoda. Ją renkamės, už ją kovojame ir ją giname. Mūsų tauta gali vadintis laisva, nes niekada nesusitaikėme su okupacijos grandinėmis“, – pridūrė ji.
„Šiandien, stovėdami vieningi su vokiečių sąjungininkais, mes dar kartą pareiškiame – praeities priešai mūsų nenulaužė, o ateities priešai mūsų nebaugina“, – kalbėjo ministrė.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius sakė, kad inauguruota brigada bus „pasiruošusi kovai ir dislokuota priešakinėse pozicijose“.
„Ši diena žymi reikšmingą žingsnį. Tai, kas prasidėjo nuo nedidelio branduolio, virto didele augančia jėga“, – teigė politikas.
„Istorinė diena“
Inauguracijos ceremoniją stebėti atvyko tiek vilniečiai, tiek miesto svečiai.
Viena jų – Lietuvoje praktiką atliekanti 22 metų tarptautinių santykių studentė iš Vokietijos Janina.
„Tai istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai. (...) Manau, kad sprendimas dislokuoti brigadą yra itin svarbus atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją Europoje. Tai didelis žingsnis Vokietijai, nes pagaliau šalis prisiima daugiau atsakomybės dėl Europos saugumo“, – kalbėjo Janina.
Inauguraciją stebėjo ir 75 metų pensininkas Pranciškus Jasiulevičius, kuris BNS sakė, kad tai itin svarbi diena Lietuvai.
„Tai Lietuvai svarbu dėl šalies apginamumo. Tikimės, kad dėl brigados bus daugiau atgrasymo nuo priešų iš Rytų“, – teigė vyras.
„Tai puikus Vokietijos sprendimas, todėl kad čia ne vien dėl Lietuvos, jie tuo pačiu gina ir Europą“, – pridūrė jis.
Po inauguracijos suplanuotas Vokietijos ir Lietuvos karinių orkestrų koncertas.
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje buvo priimtas 2023 metais. Tai pirmoji Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigada, nuolat dislokuota už Vokietijos teritorijos ribų.
Balandžio 1 dieną Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.
Kaip skelbė BNS, Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už b
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
