Susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų – ir ne po vieną, o po du ar daugiau.
Įvardijo kelis būdus skatinti gimdyti
Pirmasis pasiūlymas – taikyti 0 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gimus antram ir trečiam vaikui.
„Šią lengvatą būtų galima taikyti terminuotai į priekį 5 metus socialiai atsakingu būdu, tai yra taikant atlyginimo dalį iki vieno vidutinio atlyginimo. Lengvata galėtų galioti už naujagimius, gimusius preliminariai nuo įstatymo įsigaliojimo 5 m. į priekį, sakykime, iki 2032–2033 m.“, – Prezidentūroje komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Šios lengvatos naudą kaip sąlyginį kreditą tėvai galėtų materialiai realizuoti per kur kas ilgesnį laikotarpį, tai yra iki 2040 m. Tokiu būdu paskata elgsenai veiktų iš karto, o fiskalinis efektas išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį, iki 2040 m. Be abejo, tai yra gerokai priimtiniau biudžetui“, – kalbėjo jis.
Antras pasiūlymas – įvesti nuolatines pelno mokesčio paskatas darbdaviams, įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų.
„Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos galėtų būti ne vieną, o pusantro karto atskaitomos apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
„Tai prisidėtų prie geresnių vaikus auginančių tėvų įsidarbinimo darbo rinkoje galimybių, nes įmonės turėtų papildomų paskatų tai daryti. Biudžeto netekimo prasme manytume, kad tokia paskata galėtų būti arti neutraliam fiskaliniam rezultatui“, – dėstė jis.
Trečiasis pasiūlymas skirtas mamoms, kurios kaupia darbo stažą.
„Siūloma, kad socialinio draudimo bazės nėštumo ir gimdymo atostogoms grindys galėtų būti nustatytos tokios, kokios taikomos ir gaunančiam bent jau minimalią algą“, – komentavo V. Augustinavičius.
Siūlo skatinti sąmoningumą, didinti būsto prieinamumą
Ketvirta šalies vadovo idėja – šalia vienkartinės išmokos gimus vaikui leisti jaunoms mamoms susigrąžinti dalį už studijas susimokėtų įmokų.
„Tai gali būti ir dalinių paskolų už studijas nurašymo forma“, – paaiškino G. Nausėdos patarėjas.
Šalies vadovas taip pat siūlo didinti būsto, ypač municipalinio (savivaldybės), prieinamumą jaunoms šeimoms.
„Prezidento nuomone, Nacionalinis plėtros bankas čia turėtų vaidinti reikšmingą vaidmenį kaip kredituotojas, savivaldybės – veikti kaip municipalinio būsto vystytojai. O šeimoms su vaikais būtų galima sumodeliuoti teisę į tam tikrą išperkamąją nuomą, ypač taikant būstui regionuose“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Tiesa, viena iš gyventojų įvardijamų priežasčių nesusilaukti vaikų yra laisvės noras ir pokyčių vengimas. Todėl valdžia sieks didinti žmonių sąmoningumą.
„Sąmoningumo kampanija yra daugiau nei būtina, skatinant gimstamumą. Socialinės normos šalyje pasikeitę kaip ir kitose šalyse. Praeityje Lietuvoje yra įvykę sėkmingų sąmoningumo didinimo kampanijų kitose srityse“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Prezidento nuomone, intensyvių sąmoningumo kampanijų vystymas skatinant gimstamumą Lietuvai yra labai būtinas šiuo metu“, – sakė V. Augustinavičius.
Nors oficialiai Lietuvos ekonominės padėtis gerėja, šalies biudžetas vis dar dideliame deficite, todėl, anot V. Augustinavičiaus, prezidentas siūlo tokias finansines priemones, iš kurių daugiausiai kainuojančios iš karto skatintų gyventojų elgesio pokyčius, o finansinis poveikis šalies biudžetui išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį.
Zailskienei keista, kad lietuviai nebenori turėti vaikų
Po trijų mėnesių ministerijų ir kitų institucijų atstovai vėl rinksis Prezidentūroje aptarti idėjas, kaip didinti gimstamumą Lietuvoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako subūrusi komandą, kuri kitiems metams ruošia socialinę akciją skatinti jaunus žmones kurti šeimas ir gimdyti vaikus.
„Man keista, kaip žmonės užaugę šeimose, pajutę meilę, rūpestį nebenori turėti vaikų. Klausimas – kas tai lemia? Aiškinsimės ir šituos dalykus ir kalbėsime, kad tai yra labai svarbu. Labai svarbu kiekvienam asmeniškai, bet taip pat ir mūsų valstybei“, – sakė ji.
Iš prezidento išvardytų pasiūlymų realiausias ir svarbiausias J. Zailskienei atrodo siekis palengvinti būsto įsigijimą.
Pernai Lietuvoje gimė apie 19 tūkst. naujagimių. Panašu, kad šiemet skaičius gali būti dar mažesnis.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausio–spalio mėnesiais gimė 14 762 naujgaimiai. Pernai tokiu pat laikotarpiu – 16 214.
Atsakė, kodėl žmonės nenori susilaukti vaikų
52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia reprezentatyvi apklausa, kurią asociacijos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
„Tai rodo ne tik kylantį nerimą, bet ir tai, kad šeimos nesijaučia saugios kurti šeimų“, – nurodė „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.
Ji įvardijo priežastis, kodėl lietuviai pasirenka neturėti vaikų arba atidėti šeimos planavimą.
„Pagrindinė priežastis – finansinio stabilumo trūkumas, partnerio ir santykių stabilumo stoka, noras turėti daugiau laisvės: keliauti, siekti asmeninių tikslų. Apskritai žmonės bijo daryti pokytį gyvenime ir įvardijo sunkumus derinant šeimą su savo karjera“, – teigė ji.
Tyrimo rezultatai, anot A. Speičytės-Radzevičienės, atskleidė, kad sprendimo susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst. Išankstiniai šių metų rodikliai rodo, kad 2025 m. situacija bus ne geresnė.
Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.
Finansinis nestabilumas, globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą lemia, kad moterys nenori turėti daugiau nei vieną vaiką, gimdo vėliau, o dalis iš jų pasirenka visai neturėti atžalų.
Kiekvienai vaisingai moteriai reikėtų pagimdyti bent po du vaikus
Kalbant apie demografiją svarbūs keli rodikliai. Dažnai minimas gimusių vaikų skaičius yra absoliutus rodiklis, kuris parodo, kiek tais metais gimė naujagimių.
Kitas rodiklis yra suminis gimstamumas. Jis parodo, kiek vaikų vidutiniškai tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Deja, šis rodiklis irgi mažėja, bet ne tik Lietuvoje.
„Pastaruoju metu jis mažėja visur Europoje arba daugelyje Europos šalių, ir Lietuvoje jis mažėja, ir jis tikrai yra žemas – 1,1–1,2, mūsų kaimyninėse šalyse taip pat labai panašūs rodikliai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Daumantas Stumbrys.
Gimstamumas rodo, kad viena lietuvė, kuri gali susilaukti vaikų, pagimdo vidutiniškai po vieną vaiką, nors siekiant natūralios kartų kaitos reikėtų pagimdyti po du.
„Taip, (lietuvės pagimdo – red. past.) labiau vieną negu du, o Europos vidurkis yra artimas 1,5 vaiko arba 1,4. Lietuvoje mes turime tą rodiklį, tik jis parodo dabartinę situaciją“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Tiesa, mes nežinome ar tai susiję su pirmo ir paskesnio vaiko susilaukimo atidėjimu, ar moterys, kurios nepagimdė, taip ir nebeturės vaikų.
„Tikėtina, kad dalis jų dar susilauks tų vaikų, ir tas vadinamas kartų gimstamumo rodiklis, tikėtina, bus didesnis. Laikui bėgant moterys, prieš sulaukdamos reproduktyvaus amžiaus pabaigos (skaičiuojama apie 44 metus), priima sprendimą: arba susilaukti vaikų dabar, arba paskui tokios galimybės jau nebebus“, – sakė demografas.
„Mes ir matome tą slinktį, kai pirmo vaiko arba apskritai vaikų susilaukimo amžius didėja – tai yra susiję su suminio gimstamumo rodiklio mažėjimu, nes moterys atideda, bet yra toks lūkestis, kad dalis jų susilauks“, – pridūrė D. Stumbrys.
Jis primena, kad panašus fenomenas vyko ir 2002–2003 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo sumažėjęs iki labai panašaus lygio, koks yra dabar. Per kelerius metus šis skirtumas buvo „kompensuotas“ – dalis moterų visgi susilaukė vaikų, tik vėliau, kai buvo labiau užtikrintos.
Mat užtikrintumas, anot demografo, yra svarbus veiksnys kuriant šeimą: „Mes turime tokius trumpalaikius veiksnius, kurie paveikia moterų sprendimą susilaukti vaikų. Viena vertus, tai yra ilgalaikiai veiksniai, bet šiuo metu mes aptariame bendrą vardiklį – neužtikrintumą.
Demografai kalba apie kompleksą veiksnių – tai būtų ir karas, ir COVID-19 pandemija su savo apribojimais, ir palūkanų krizė – tai yra išaugusios išlaidos. Visi šitie veiksniai susideda, ir tai įvardinama kaip neužtikrintumas, kuris ir sąlygoja gimusių vaikų skaičiaus ir suminio gimstamumo rodiklio mažėjimą.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
