Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas, suimtiesiems ir nuteistiesiems bus sudaryta daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, sutrumpinamas terminas, kuomet suimtą asmenį galima perkelti iš tardymo izoliatoriaus į areštinę ir apribojamos tokių perkėlimų galimybės.
Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos 2012 metų vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis (daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių). Kartu CPT ragino Lietuvą atsisakyti asmenų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines iki 15 parų praktikos ir numatyti, kad galimi tik išimtiniai ir kuo trumpesni tokio perkėlimo į policijos areštines atvejai.
Todėl parengtose pataisose siūloma padidinti nuteistiesiems tenkančių ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų bei teisės paskambinti telefonu skaičių. Teisę į ilgalaikius pasimatymus siūloma numatyti ir pataisos namų drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems. Taip pat siūloma trumpalaikius suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti vykdyti neizoliuojant nuteistojo ar suimtojo ir į trumpalaikį pasimatymą atvykusių asmenų (t. y. pokalbiai vyks be stiklinės pertvaros). Tokius pasimatymus stebės įkalinimo įstaigos pareigūnas, tačiau jis nesiklausys pokalbių.
Pagal siūlomą projektą paprastajai grupei priskiriami nuteistieji per 2 mėnesius galės gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymus (šiuo metu tokius pasimatymus galima gauti sykį per 3 mėnesius), o lengvajai grupei priskiriami nuteistieji – vieną ilgalaikį ir du trumpalaikius pasimatymus per 2 mėnesius (šiuo metu leidžiamas vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis). Be to, šiai grupei priskiriami asmenys vieną kartą per dieną galės skambinti artimiesiems telefonu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje „Varnas prieš Lietuvą“ pripažino, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį suimtiesiems nėra leidžiami pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu) nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės. Minėtu teismo sprendimu Lietuva įpareigota nediskriminuoti (lyginant su nuteistaisiais) suimtų asmenų ir numatyti galimybę pastariesiems gauti tokius pasimatymus. Todėl, atsižvelgiant į šį teismo sprendimą, tokie pasimatymai įstatymo projekte numatyti ir suimtiesiems asmenims.
Projekte siūloma iki 5 parų sutrumpinti asmenų, iš tardymo izoliatorių perkeltų į policijos areštines, laikymo jose terminą (šiuo metu šis terminas – 15 parų) ir nustatyti, kad tokie perkėlimai galimi tik teismo nutartimi ir tik dėl bylų nagrinėjimo teisme. Ne paslaptis, kad praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų, todėl siūloma atsisakyti praktikos, kai minėti asmenys į policijos areštines perkeliami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Kadangi didžiąją ikiteisminio tyrimo veiksmų dalį realiai galima atlikti ir tardymo izoliatoriuose, asmenų papildomai neperkeliant į policijos areštines, siūlomu pakeitimu kartu būtų sukurtos paskatos kompetentingiems pareigūnams racionaliau organizuoti bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Pataisose numatoma, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, galėtų būti palikti tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Tokiu būdu siekiama kad net ir sukakę pilnametystės šie asmenys iš esmės galėtų baigti atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus.
Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę (bet neprivalo) patikrinti į minėtas įstaigas įeinančius ir išeinančius asmenis, įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Todėl, siekiant dar labiau apriboti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimo į įkalinimo įstaigas galimybes, siūloma nustatyti, kad visi į minėtas įstaigas įeinantys ir išeinantys asmenys (įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės) būtų privalomai tikrinami šių įstaigų pareigūnų. Vadovaujantis tarptautine praktika, išimtis būtų taikoma tik aukščiausiems šalies pareigūnams.
