Lietuva nesutinka su kai kuriomis Rusijos siūlomomis išlygomis programoje „Partnerystė taikos labui“. KAM teisininkas D. Žalimas sako, kad Rusija siekia išplėsti savo teises kitų šalių teisių sąskaita.
Lietuva nesutinka su kai kuriomis Rusijos siūlomomis išlygomis programoje „Partnerystė taikos labui“ (PTL), kurioje dalyvauja ne tik NATO valstybės, bet ir Rusija, Ukraina bei kitos buvusios sovietinio bloko šalys.
Todėl ratifikuodama NATO ir jos partnerių susitarimą dėl karinių pajėgų statuso ir papildomą protokolą, Lietuva siūlo pridėti priedą, kuriame šalis išdėstytų savo poziciją - pritaria ar ne Rusijos iškeltiems reikalavimams.
Rusija norėtų, kad PTL susitarime būtų įtvirtintos išimtys su nuoroda į jos nacionalinę teisę. Tai reikštų, kad tam tikrose karinio bendradarbiavimo srityse Rusija vadovautųsi ne susitarimu tarp partnerių, bet savo vidaus įstatymais.
„Vyksta intensyvi diskusija ir visos NATO šalys išsako didžiulį susirūpinimą dėl to, ką tai galėtų reikšti praktikoje. Kai praktikos kol kas nėra, tai labai sunku pasakyti, bet pagal jų tuos pareiškimus jie tiesiog gali pagal savo nacionalinę teisę nustatyti kitokias normas, negu pačioje sutartyje numatyta, o tas mums nepriimtina. Nes jeigu yra sutartis, tai jinai turi būti ir vienodai suprantama, ir vienodai vykdoma“, - BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas.
Rusija yra pareiškusi, jog norėtų išimčių dėl penkiolikos nuostatų, kurios apima debatus dėl valstybių jurisdikcijos, karinių pajėgų atleidimą nuo mokesčių už naftos produktus, Rusijos norus nevaržomai kontroliuoti prekių ir transporto priemonių įvežimą į jos teritoriją bei kitas sritis.
„Rusija yra padariusi pareiškimą, kuris šiaip pareiškimu sąlyginai vadintinas, kadangi ten yra pareiškimas gal dėl penkiolikos nuostatų iš tos sutarties. Tai, suprantama, yra tikrai nemažai. Jeigu ten dar būtų dėl vienos, tai mes galėtumėm suprasti. Jie tai aiškina vidinėmis politinėmis priežastimis“, - pasakojo D.Žalimas.
Pasak jo, Lietuva baiminasi, jog Rusija, siekdama įgyvendinti platesnę jurisdikciją užsienio valstybėse, tais atvejais, kai kalbama apie nenustatytų asmenų padarytus nusikaltimus prieš jos karines pajėgas užsienio valstybėje, galėtų persekioti tos šalies piliečius.
„Jeigu atvažiuotų į Lietuvą ir ten yra toks neaiškus pareiškimas, kad jie galėtų įgyvendinti jurisdikciją nusikaltimų, kuriuos padarė nenustatyti asmenys, (atžvilgiu - BNS), tai šitai gali sukelt tam tikrų grėsmių. Praktikos nebuvo, negali sakyti, kad dabar taip bus, bet mes norime apsidrausti. Pavyzdžiui, jie galėtų pradėti persekioti Lietuvos piliečius būdami čia“, - aiškino teisininkas.
PTL susitarimas numato, jog susitarimo valstybių karinės pajėgos bet kurioje iš sutarties šalių būtų atleistos nuo mokesčių už naftos produktus. Tačiau D.Žalimas abejoja, ar faktas, kad Rusija šiuo atveju taikys savo vidaus nacionalinę teisę, sutaps su NATO ir minimos programos valstybių susitarimu.
„Mes prieštarausime, kad Rusijos Federacijos pareiškimas neturėtų būti suprantamas, kaip leidžiantis Rusijos Federacijai nustatyti kitokią tvarką, kuri realiai apsunkintų mokesčių grąžinimą arba iš viso uždraustų. Žinote, gali būti tokia tvarka Rusijoje, žinant kokia tai yra valstybė, kad realiai tai reikštų negrąžinimą“, - svarstė krašto pasaugos ministro patarėjas.
Anot D.Žalimo, siūlomomis išimtimis Rusija reikalauja ir kitų karinio bendradarbiavimo apsunkinimų, kurie gali paneigti pačio susitarimo esmę. Pavyzdžiui, minima sutartis reglamentuoja, kad tam tikros transporto priemonės turi būti naudojamos tik tam tikriems tikslams ir panašiai, tuo tarpu Rusija reikalauja papildomų patvirtinimų, kurie, anot D.Žalimo, reiškia tik didesnį popierizmą.
„Sutarties tikslas buvo palengvinti karinį bendradarbiavimą, o jie apsunkino tokiais pareiškimais, nes reikia papildomų popierių“, - sakė D.Žalimas.
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad Rusija iš esmės su savo pareiškimais, ko gero, siekia pakeisti jau nusistovėjusią tarp NATO ir „Partnerystė taikos labui“ valstybių susitarimo dėl karinių pajėgų statuso įgyvendinimo tvarką ir pakeisti tai sau naudinga, be abejo, linkme, išplėsdama savo teises kitų šalių teisių sąskaita“, - Rusijos siūlomų išimčių tikslą apibūdino teisininkas.
Šis klausimas trečiadienį bus svarstomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), praėjusią savaitę Lietuvos siūlomas susitarimo priedas prie ratifikavimo dokumentų priimtinas pasirodė parlamento Užsienio reikalų komitetui (URK).
NATO ir kitų valstybių, dalyvaujančių programoje "Partnerystė taikos labui", susitarimas suteikia galimybę visoms šalims vadovautis bendrais principais ir nuostatomis, kai kalbama apie karinių pajėgų statusą. Tarp NATO valstybių tokia sutartis buvo sudaryta 1951 metais, tačiau vėliau jos nuostatas prireikė taikyti ir bendradarbiaujant su kitomis NATO partnerėmis.
„Partnerystė taikos labui“ programa apima NATO, kai kurias Balkanų valstybes, buvusias Sovietų respublikas Kaukaze ir Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir kitur, taip pat Aljanso narystės siekiančias šalis.
Šia programa siekiama padėti pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas, kad jos galėtų dalyvauti NATO vadovaujamose taikos palaikymo operacijose. Pagal pagrindinį PTL dokumentą, NATO įsipareigoja konsultuotis su kiekviena aktyvia partnere, jeigu, tos partnerės nuomone, jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui yra iškilusi tiesioginė grėsmė.
