Tai, kad panašūs neramumai, kokie kilo Taline, vargu ar galėtų pasikartoti Lietuvoje, lemia ne tik sėkminga rusakalbių integracija mūsų valstybėje, bet ir istorinė tiesa: Lietuva praeityje buvo galinga valstybė, ji pirmoji iš Baltijos šalių principingai pareiškė apie pasitraukimą iš Sovietų sąjungos, ir taip esą užsitarnavo rusų pagarbą, rašo „Vakarų ekspresas“.
Tokias mintis interviu "Vakarų ekspresui" išdėstė Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis.
Paklaustas, kas turėtų įvykti Lietuvoje, kad būtų išprovokuotos tokio masto rusakalbių riaušės, kaip Estijoje, V. Vareikis sakė, kad Lietuvoje tokie įvykiai sunkiai įsivaizduojami. Jo teigimu Vilniuje nėra tokio rusakalbių dominavimo, kaip Taline, kurio priemiesčiuose gyvena beveik vien tik rusai.
„Panašios riaušės sunkiai įsivaizduojamos ir Klaipėdoje, kadangi rusai mūsų mieste yra gerokai sėkmingiau integravęsi nei Estijoje ar Latvijoje. Antra vertus, pykti nėra dėl ko, kadangi visi paminklai, kurie galėtų sukelti įtampą, yra demontuoti. Rusų nepasitenkinimą dabar galėtų sukelti, jei vis dar stovėtų garsioji patranka Lietuvininkų aikštėje, o valdžia ją ketintų išgyvendinti“, - sakė jis.
Anot V. Vareikio, įtampą galėtų sukelti nebent dirbtinai eskaluojama problema - tokia, kaip mokyklų reforma Klaipėdoje. „Jei gyvenimas priverstų mažinti rusakalbių mokyklų skaičių, o tai būtų logiška dėl mažėjančių gyventojų skaičiaus, įtampa galėtų būti skatinama ir iš vidaus, ir iš užsienio“, tvirtino jis.
Į klausimą, ar išties rusų integracija Estijoje bei Latvijoje tėra mitas, o Lietuvoje – realybė, „Vakarų ekspreso“ pašnekovas atsakė, kad atsakymas glūdi istorinėse, sociologinėse, politinėse ir ekonominėse aplinkybėse.
„Svarbu prisiminti, kaip Baltijos šalys ėmėsi rusakalbių integracijos įgyvendinimo po 1990 metų. Lietuva suteikė pilietybę visiems rusakalbiams. Šis žingsnis buvo logiškas, nes rusai sudarė mažiau nei 9 procentus gyventojų ir jie nekėlė realaus pavojaus šalies valstybingumui. Estijoje bei Latvijoje to įgyvendinti nepavyko“, sakė V. Vareikis.
Pasak jo, latviai bei estai labiau laikosi teisinės logikos: valstybių okupacija buvo neteisėta, todėl vėlesni socialiniai procesai, tokie kaip imigracija, taip pat neteisėti. „Todėl estai ir sako, kad reikia pašalinti okupacijos padarinius ir simbolius, o tai teisiškai yra teisinga. Tai daroma nuosekliai. Lietuviai elgiasi laisviau, požiūris į rusų kalbą, jų tinklą, mokyklas yra net per liberalus“, - tvirtino istorikas.
Paprašytas pakomentuoti faktą, kad per 1991-ųjų sausio įvykius Lietuva iš Baltijos valstybių nukentėjo labiausiai, tačiau politiniai santykiai su Rusija – geriausi, tuo tarpu Estijoje – priešingai, V. Vareikis siūlė atsižvelgti į istorines aplinktybes.
Anot jo, XIX amžiaus viduryje latviai ir estai gyveno daug sunkiau nei lietuviai, pasitaikydavo net bado protrūkių. Dažnai carinė valdžia mainais už miltų maišą juos priversdavo priimti stačiatikių tikėjimą.
„Kitas dalykas - Lietuva visuomet turėjo stiprią atramą: valstybingumą, buvome galinga, stipri valstybė viduramžiais. Mūsų šalis su Maskva dėl politinės įtakos regione kovojo kaip lygiaverčiai varžovai. Rusai ir dabar tai suvokia.
Vieno vizito Rusijoje metu kariniame dalinyje Pabaltijyje buvęs ir po 1991 metų sausio įvykių pasitraukęs išsilavinęs rusas man yra pasakęs, kad lietuviai elgėsi vyriškai ir tiesiai. Mes pareiškėme, jog išeiname iš Sovietų sąjungos, ir tai padarėme. Jam padarė įspūdį žengtas tvirtas žingsnis. Estai ir latviai laukė, kol Maskvoje įvyks sėkmingas 1991 metų pučas, ir tik tada veikė“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Vareikis.
