„2024 ir 2025 metais tokiu pačiu metu buvo panaudota mažiau netgi nei 30 proc. asignavimų ir galiausiai, tai tokia yra dinamika, kad metų pabaigoje likę pinigai sukrenta į sutartis, avansinius mokėjimus ir viską, kam reikia“, – penktadienį Medininkuose BNS sakė R. Kaunas.
„Tai šiais metais mes turime iš tikrųjų geresnį pasiekimą negu lyginant prieš tai porą metų, o turint galvoje, kad suma eurais yra didesnė, tai pasiekimas tada tikrai yra daug ženklesnis. Tačiau, be abejo, planas reikalingas, kaip viską iki galo, iki šių metų pabaigos įvykdysime“, – aiškino jis.
Anot R. Kauno, Lietuva turi sutarimus dėl ypač didelių kontraktų, kaip pėstininkų kovos mašinos, pėstininkų transporto mašinos, taip pat Krašto apsaugos ministerija (KAM) eis į Vyriausybę dėl dronų interceptorių įsigijimo, tad būtent šiems pirkiniams lėšas ir ketinama panaudoti.
Iš ministro norės išgirsti planus
Be kita ko, M. Sinkevičius šią savaitę teigė, kad iš ministro norės išgirsti planus, kaip bus leidžiami gynybai skirti pinigai, tai ministras vertina palankiai.
„Premjero dėmesys tokiai svarbiai sričiai, kaip valstybės saugumas, yra išskirtinai geras, tai taip ir turi būti ir tai padeda įveikti galbūt ir tam tikras biurokratines kliūtis, kai dėl įvairių biurokratinių procedūrų kartais sudėtinga ir įgyvendinti pirkimus. Tai čia, manau, kad kartu sutelkę jėgas, mes rasime geriausius variantus ir įgyvendinsime visus reikalingus planus“, – komentavo R. Kaunas.
BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir priimti Vokietijos brigadą.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
