Islandijos Vyriausybė priėmė lietuviams nesuvokiamą sprendimą – atsisakė milijoninės dovanėlės iš Briuselio, kad šalies piliečiai dėl narystės Europos Sąjungoje pasisakytų savo valia, be iš užsienio primestos nuomonės.
Dar praėjusią vasarą Europos Komisijos biurokratai galbūt tikėjosi, kad atšiaurios salos gyventojus nudžiugins 30 mln. eurų (apie 103 mln. litų) „kyšiu", kuris esą turėtų padėti Islandijos piliečiams tinkamai „pasirengti narystei ES".
Siekė atimti duoną
Dalis šios pinigų sumos, skiriamos iš Pasirengimo narystei paramos priemonių fondų, turėjo būti panaudota islandų švietimui apie narystės ES pranašumus.
Būtent Islandijos piliečiai istorinį posūkį į ES glėbį vertina itin atsakingai –po pasaulinės ekonomikos krizės Islandijoje itin padaugėjo euroskeptikų.
Tiesa, atkišdami milijoninį saldainiuką, ES biurokratai kita ranka jau užsimojo tvoti žvejų ir jūros gyvūnų medžiotojų tautai.
Siūlydamas milijonus eurų, Briuselis nedviprasmiškai ėmė reikalauti, kad Islandija įvestų kvotas vieninteliam savo pajamų ir išgyvenimo šaltiniui – žvejybai, o ruonių medžioklės visiškai atsisakytų.
Tačiau ES klerkų nuostabai, Islandijos Vyriausybė nusprendė atsisakyti 30 mln. eurų dovanėlės.
Briuseliui ir pasauliui buvo mandagiai pranešta, kad tokių pinigų naudojimas informacijos apie ES naudą projektams tautoje sukeltų nepageidaujamų ginčų, kurių jau ir taip pakanka.
Lietuva ima visą jauką
Islandai iš dalies jau išvengė įsipareigojimų bei pažadų Briuseliui. Skirtingai nei Lietuvos valdžia, kuri skatino žvejus supjaustyti savo laivyną, išmokė žemdirbių tautą už mažas dovanėles atsisakyti protėvių amato.
Lietuva ir iki narystės ES, ir šiandien ima visus pinigus, kuriuos siūlo Briuselis, dažnai net nesidomint tokių „paskolų" sąlygomis bei įsipareigojimais, kaip ir kokiu būdu tai bus grąžinta.
Referendumo dėl narystės išvakarėse, kas Lietuvoje buvo reklamuojama taip pat skolintais Briuselio pinigais, kokių atsisakė savigarbos nepraradę islandai, balsavusius buvo leista vilioti net nemokamu alumi ar skalbimo milteliais.
Seimo nariai pavydi islandams
Vakar „Respublika" Seimo frakcijų klausė: ar islandai, atsisakę milijonų eurų narystės ES reklamai, pasielgė protingiau nei lietuviai, kurie net nepagalvoję sutinka priimti kiekvieną Briuselio piniginę dovaną?
Algis Čaplikas, Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas:
– Mano nuomone, visi pinigai, kurie ateina į Lietuvą, yra gerai. O koks skirtumas? Kas Lietuvai gerai, tai ir mums gerai. Islandų sprendimo nenoriu vertinti –žiūrėkime į save. Duok Dieve mums islandų problemas ir jų sotumo lygmenį. Mes turime daryti tik tai, kas mums naudinga.
Mes jau esame ES, tad kodėl reikia aiškintis, kaip elgiasi islandai? Turime ieškoti naudos savo valstybei. Visi mūsų veiksmai turi būti pagrįsti nauda sau. Ir savo valstybei.
Erikas Tamašauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas:
– Islandijos Vyriausybė pirmiausia gina savo piliečių ir savo valstybės interesus. Atsisakymą priimti ES milijonus vertinu teigiamai, nes islandai padoriai išvengė užsienio įtakos ir niekam nebus skolingi dėl savo žmonių apsisprendimo. Juo labiau jie aiškiai parodo, kad supranta, kur būna padėtas nemokamas sūris. Tai rodo didelį tautos savigarbos jausmą.
Islandai teisingai daro, kad ieško atsakymo į klausimus, ar apskritai verta stoti į ES, kas jų šalies laukia tapus Bendrijos nare?
Lietuviai iškart puolė imti visus duodamus pinigus. Mumyse pabudo kažkoks ne visada geras pragmatizmas, nes pinigus reikia uždirbti, o ne imti tam, kad vėliau atidirbtum nežinodamas, kokiomis sąlygomis, kokius reikalavimus tenkindamas.
Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas:
– Briuselio pinigai yra skiriami tik tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas. Man visiškai nesuprantama, kai viešinimui išleidžiamos nemažos lėšos, nors aiškiai matome, kad viešinamas projektas niekada nebus įgyvendinamas.
Dažnai tokie projektai atliekami tik dėl populizmo ar formuojant ES pinigus valdančių politinių partijų kapitalą. Islandai mane sužavėjo paprastumu –jie savo piliečiams garantavo teisę balsuoti be jokios apgaulės, kas dažnai slepiasi po viešinimo kampanijomis.
Deja, mums lieka tik pavydėti Islandijos Vyriausybės narių proto.
Vidmantas Žiemelis, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas:
– Islandijos Vyriausybės ir politikų ateityje niekas negalės kaltinti, kad tautos apsisprendimas dėl narystės ES buvo veikiamas iš šalies ir dar už pinigus.
Islandai visada sakys: apie ES mes turėjome teisingą, objektyvią ir nepagražintą informaciją. Tauta turi visišką laisvę apsispręsti be pašalinių, o tai man reiškia brandžią demokratiją.
O Europos pinigus, ne tik projektams viešinti, bet ir apskritai, galima imti tik labai atsargiai.
Žilvinas Šilgalis, Mišrios Seimo narių grupės narys:
– Islandijos Vyriausybė nori, kad jos piliečiai dėl narystės ES apsispręstų nešališkai, neveikiami iš šalies. Su dideliais pinigais galima surengti gerą reklamos kampaniją, kuri tikrai paveiktų mažos tautos apsisprendimą.
Nemanau, kad didelė viešinimo kampanija dėl Lietuvos narystės ES jos šalininkams nedavė pranašumo prieš kitaip manančius. Vien kiek balsų jie galėjo gauti tik todėl, kad referendume dalyvavę lietuviai už tai gavo nemokamo alaus.
Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas:
– Islandijos Vyriausybė pasielgė sąžiningai ir tai tik padės pozityviam šios šalies apsisprendimui. Valdžia jau pademonstravo, kad viskas turi būti daroma skaidriai, be paramos ir patarimų iš šalies.
Kita vertus, aš neturiu duomenų, kad Lietuva naudojo labai daug ES pinigų mūsų stojimo į Bendriją propagandai. Gal mums tiesiog nebuvo kilęs toks klausimas, koks dabar iškilo islandų Vyriausybei?
Vytautas Gapšys, Darbo partijos frakcijos seniūnas:
– Kadangi narystė ES Islandijoje yra itin opus klausimas ir visuomenė ten susiskirstė į aiškias stovyklas, būtų nesąžininga naudoti Briuselio paramą tik stojimo į Bendriją šalininkams.
Svarbiausias dalykas yra tvirtas Islandijos Vyriausybės sprendimas gerbti savo piliečius, kurie tokiu būdu yra apsaugoti nuo perkamos įtakos ir tam tikra prasme priverstinio balsavimo už narystę ES.
Save laikau dideliu europiečiu, bet labai gerbiu išdidų, pagarbos vertą Islandijos sprendimą. Islandai pademonstravo pasauliui, kad galima rengti tokios svarbos kampanijas ir be pašalinių pinigų, kurie tikrai neduodami už dyką.
Valentinas Mazuronis, “Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas:
– Jeigu islandų Vyriausybė svetimų pinigų atsisakė dėl naudos savo tautai, ji pasielgė teisingai. Nupirkti tokias nedideles valstybes kaip Lietuva ar Islandija nėra didelė problema rimtiems žaidėjams ar pirkėjams.
Pirkti valstybes šiandien nėra brangu, jeigu jos pačios tinkamai nesudėlioja savo prioritetų: kas svarbiau –tėvynė, jos garbė, piliečiai ar pinigai?
Lietuviams jau seniai reikėjo susimąstyti dėl šių klausimų, bet iki šiol esame pasirinkę kitą kelią –parduoti viską ir bet kam. Gal dar nepraradome progos kai ką išsaugoti, tad islandai mums davė gerą pamoką pamąstymams.
Informacija
Lietuva ir Islandija skiriasi ne tik dydžiu, geografine padėtimi, bet ir požiūriu į aukščiausių politikų atsakomybę už savo veiksmus, kurie kenkia visai tautai.
Seniausias pasaulyje Islandijos Parlamentas – Altingas, kurį sudaro vos 63 nariai, šių metų rugsėjį balsavo už tai, kad buvusiam šalies Vyriausybės vadovui Geirui Hardei būtų pateikti kaltinimai dėl 2008 metų bankų krizės, sugriovusios valstybės ekonomiką.
G.Hardė buvo apkaltintas “didžiuliu neapdairumu dėl aplaidaus bankų sektoriaus neapsižiūrėjimo". Už tai Islandijoje gresia piniginė bauda arba iki dvejų metų nelaisvės.
Altingas nepritarė, kad kaltinimai būtų pateikti ir dar trims G.Hardės kabineto nariams –buvusiems finansų, verslo ir užsienio reikalų ministrams.
G.Hardės Vyriausybė palaikė bankų kilimą net tol, kol jų pelnas tapo beveik dešimt kartų didesnis už šalies bendrąjį vidaus produktą.
Priverstinai nacionalizavus tris didžiausius šalies bankus ir Islandijos piliečiams susidūrus su didelėmis skolomis, premjeras G.Hardė buvo nedelsiant pašalintas iš Vyriausybės dar 2009 metais.
Dėl Lietuvos komercinių bankų apetito ir ekonomikos nuosmukio didelę žalą patyrė ir šimtai tūkstančių mūsų šalies piliečių. Juos staiga prislėgė milžiniškos skolos bankams, buvo atiminėjamas už lengvai dalytas paskolas įsigytas būstas. Iki šiol Lietuvoje milžinišku greičiu didėja nedarbas, nepaaiškinamai auga maisto, degalų, elektros energijos kainos.
Lietuvoje už šią krizę iki šiol atsakomybėn nėra patrauktas nei buvęs, nei esamas premjeras, ministrai. Tokių klausimų į savo darbotvarkę iki šiol nė nebandė įtraukti Seimas, kuris daugiau dėmesio skiria šalutinėms problemoms.
Tik išimtiniais atvejais Lietuvoje kaltinimai pateikiami žemiausio lygio ir labai neapdairiai kyšius imantiems politikams. Tiesa, net ir tokios specialiųjų tarnybų operacijos vadinamos “politiniu susidorojimu".
Julius GIRDVAINIS
