Investuotojams į Lietuvos energetikos sektorių reikalingas aiškus, prognozuojamas ir nepriklausomas kainų reguliavimas. Tai, kad tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių įvyko skilimas – nedžiugina. Tokią poziciją akcentuoja LEO LT atstovai, rašo „Respublika“.
Po dar vieno derybų raundo apie tai, kaip šiuo metu sekasi strateguoti projektą, „Respublika“ kalbėjosi su LEO LT valdybos nariu, strateginių projektų direktoriumi Sauliumi Spėčiumi.
– Vakar vyko dar vienas derybų raundas su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kompanijomis dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Ką naujo sutarėte?
– Tęsėme diskusijas dėl bendradarbiavimo sutarties projekto. Taip jau yra derybose, kad aptarus principinius dalykus tenka nemažai laiko skirti pozicijoms išgryninti konkrečiu sutarties tekstu. Mano galva, judam geru tempu. Taip pat pristatėme partneriams LEO LT įkurtos bendrovės Visagino atominės elektrinės vykdomą projekto eigą, pirmiausia poveikio aplinkai tyrimo rezultatus. Taip pat pristatėme kitus įgyvendinamus parengiamuosius darbus – tai logistikos ir geologinė studijos. Pasidalijome informacija apie kontaktus su potencialiais technologijų tiekėjais.
– Tačiau žmonėms atrodo, kad nuolat šnekama apie pasiruošimą ir nieko nedaroma. Tik susitikimai, pasikalbėjimai – ir viskas.
– Atominiai projektai yra kompleksiški. Gal reikėtų paminėti, kad, pavyzdžiui, statant Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės naująjį bloką dalyvauja kompanijos iš 28 valstybių. Tokio masto darbams reikia pasirengti. Taip pat atominių projektų vykdymas yra griežtai reglamentuotas. Tad turi būti laikomasi visų tarptautinių normų. Iš partnerių mes esame vienintelė patirtį atominėje energetikoje turinti šalis. Tad norime kuo plačiau supažindinti kolegas su visais etapais ir darbais, kurie dabar yra atliekami. Tokiu būdu jie irgi yra įtraukiami į parengiamąjį projekto etapą.
– Ar partneriai jau sutarė, kokio galingumo atominė jėgainė bus statoma?
– Kaip jau ne kartą esame pabrėžę, galutinis sprendimas dėl atominės elektrinės galingumo galės būti priimtas per vėlesnį etapą, kai bus žinomos jėgainės techninės sąlygos bei ekonominiai parametrai. Tačiau bet kuriuo atveju derybose jau yra pasiektas principinis sutarimas, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo vaidmuo projekte bus pagrindinis. Parengiamuoju etapu LEO LT priklausys ne mažiau kaip 51 proc. UAB Visagino atominės elektrinės.
Vėliau projekto įgyvendinimo bendrovėje, paaiškėjus minėtiems ekonominiams bei techniniams parametrams, akcijų pasiskirstymas gali keistis, tačiau bet kuriuo atveju Lietuvos bendrovės poreikiai turės būtį patenkinti. Deklaruojame, kad naujoje atominėje elektrinėje nacionaliniam investuotojui turi priklausyti ne mažiau kaip 1300 MW elektros energijos.
– Kokias įžvelgiate galimas kliūtis derybose?
– Finansiniu požiūriu investicijos į naują atominę jėgainę yra milžiniškos. Vien tik LEO LT ketina investuoti per 14 mlrd. litų. Todėl sprendimai dėl šių investicijų gali būti priimami tik nuodugniai išnagrinėjus visas galimas rizikas. Nepamirškime, kad mūsų partneriams tai taip pat investicija į užsienio valstybę - Lietuvos Respubliką. Tai reiškia, kad ypatingas dėmesys kreipiamas ir į galimas mūsų šalies vidaus politines rizikas.
Deja, tenka pripažinti, kad kai kurie pastarojo laikotarpio Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai ir sprendimai rodo tam tikrą politinės valios ambivalentiškumą ir nenuoseklumą.
Susitikimo metu teko skirti tam tikrą derybų laiko dalį paaiškinimams, ką reiškia Seimo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Politinis nestabilumas, priimtų sprendimų nuolatinis revizavimas, nacionalinio investuotojo tendencingas diskreditavimas Lietuvoje tikrai ne padeda, o priešingai, akivaizdžiai kenkia strateginių projektų ir naujos atominės elektrinės įgyvendinimui.
– Ar per susitikimą kalbėjote apie diskusijas Lietuvoje dėl elektros kainų tarifų?
– Vakar tai nebuvo pagrindinė susitikimo tema. Nors iš kelių klausimų supratau, kad mūsų derybų partneriai įdėmiai seka, kas vyksta Lietuvoje, ir yra neblogai informuoti.
Mūsų partneriams labai rūpi LEO LT – kaip projektą įgyvendinančios bendrovės – finansinis pajėgumas. Pasakysiu trumpai: LEO LT reikalinga stipri kainų komisija. Laiku, efektyviai ir objektyviai priimanti sprendimus, nepasiduodanti vienadieniams konjunktūriniams interesams bei populistiniam spaudimui.
Neabejoju, kad ir investuotojams į Lietuvos energetikos sektorių reikalingas aiškus, prognozuojamas ir nepriklausomas kainų reguliavimas. Mes nesidžiaugiame tuo, kad tarp kainų komisijos narių įvyko skilimas ir kad didelė dalis bendravimo su šia institucija buvo perkelta į viešąją erdvę.
Jūratė Jonaitytė
