Lenkija ir trys Baltijos šalys kuria naują, neformalų „Varšuvos pakto“ aljansą, pagrįstą antirusiškomis ir proamerikietiškomis nuostatomis, britų dienraštyje „The Guardian“ rašo vengrų europarlamentaras socialistas.
Pasak Gyulos Hegyi (Diulos Hedžio), Lenkija ir Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - „derina savo politiką ryšium su savo, kaip JAV „supersąjungininkių“ statusu, savo įtarumu dėl Rusijos ir savo paslėptu nusivylimu dėl „minkštos“ Europos užsienio politikos“.
Jis pažymi, kad rugpjūtį įvykusi Baltijos valstybių lyderių kelionė į Tbilisį, kurios tikslas buvo pademonstruoti solidarumą su Michailu Saakašviliu, buvo tik ledkalnio viršūnė.
„Šios šalys tvirčiausiai remia Gruzijos ir Ukrainos narystę NATO; jos smarkiai nepritaria dujotiekiui tarp Rusijos ir Vokietijos; jos atvirai užjautė čečėnų kovotojus prieš Rusijos valdymą“, - sako jis.
Pasak straipsnio autoriaus, vidaus politikos nuostatomis šios keturios šalys skiriasi nuo Vakarų Europos kairiųjų liberalų.
„Homofobinė politika, mišrūs jausmai žydų atžvilgiu, stiprios antikairiosios nuostatos ir etninių mažumų teisių atmetimas yra įprasti (dalykai). Vienintelis jų skirtumas yra jų pozicija dėl Antrojo pasaulinio karo. Lenkija buvo nacių Vokietijos auka, o Baltijos (šalių) dešinieji daugiau ar mažiau atvirai sako, kad vokiečių okupacija buvo ne blogesnė nei sovietų valdymas prieš karą ir po jo“, - rašo jis.
Jo teigimu, šių šalių "valdančiosios konservatyviųjų partijos tvirtai tiki, kad Europos Sąjunga yra silpna prieš Rusiją, o dėl užsienio politikos ir saugumo patikimi yra tik amerikiečiai“.
G.Hegyi, kuris yra ekskomunistinės Vengrijos socialistų partijos narys, teigia, kad „Lenkija turi senų ambicijų centrinėje ir Rytų Europoje tapti regionine galia, bet tas ambicijas paskandino ES“.
„Dabar JAV siūlo panašų statusą Lenkijai, kaip savo sąjungininkei, o JAV priešraketinės gynybos skydas su Amerikos ginkluotės, esą nukreiptos į Maskvą, instaliavimas reiškia tos misijos apvainikavimą“, - pažymi G.Hegyi.
Jis priduria, kad svarbiausia to naujo pakto ypatybė yra „superlojalumas Vašingtonui užsienio politikos ir saugumo“ srityse.
„ES jie vertina kaip ekonominį klubą, paramos žemės ūkiui ir infrastruktūrai šaltinį“, - sako jis.
Europarlamentaras pažymi, kad esama aiškaus politinio imperatyvo plėsti šį naują paktą. Jo teigimu, Čekija yra akivaizdi kandidatė, nes nori priimti JAV priešraketinio skydo radiolokatiorių kompleksą, tačiau čekai nėra pakankamai antirusiški, o jų visuomenė, Lenkijos konservatorių vertinimu, yra pernelyg liberali ir pasaulietiška.
Slovakija tradiciškai yra veikiau prorusiška, o jos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) net atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę, rašo jis.
Straipsnio autorius pažymi, kad, neskaitant Sovietų Sąjungos, komunistinė Lenkija buvo stipriausia narė Varšuvos pakte, kuriame dominavo sovietai ir kuris Rytų Europoje gyvavo nuo 1955 iki 1991 metų.
„Vien šios sutarties pavadinimas akcentavo ypatingą Lenkijos vaidmenį joje“, - rašo jis.
Jo teigimu, nors „lenkai nemėgo Rusijos valdymo, daugelis manė, kad sovietai bent jau gali juos ir jų naujai įsigytas vakarines teritorijas apginti nuo vokiečių“.
