Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose konfiskuota 7,2 km nelegalių tinklų, kuriais buvo gaudomos į nerštavietes plaukiančios lašišos ir šlakiai, – toks pirmojo aplinkosaugos akcijos „Lašiša 2008“ etapo rezultatas, rašo „Respublika“.
Budi prie upių
Vakar prasidėjo antrasis akcijos „Lašiša 2008“ etapas, per jį bus saugomos vidaus vandenyse esančios lašišų ir šlakių nerštavietės.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Sakalausko teigimu, pareigūnai pradėjo budėti prie Neries, Žeimenos, Vilnios ir Siesarties upių, o reidai vyks dvidešimt keturias valandas per parą. Šis antrasis akcijos etapas, kuris truks iki lapkričio 20 d., primena policijos operaciją „Voratinklis“, nes akcijai vykdyti pasitelktos ne tik Vilniaus, Utenos, Panevėžio ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentų, bet ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų ir policijos pajėgos.
Minėtos upės ir jų prieigos bus stebimos ne tik per reidus, bet ir specialia aparatūra.
Beje, dar iki akcijos pradžios Vilniaus regiono aplinkos apsaugos pareigūnai Neries upėje ties Skersabaliais aptiko tinklą, kuriame buvo įkliuvusių lašišų. Laimė, žuvys dar buvo gyvos, jos paleistos į laisvę.
Sulaikyti su įkalčiais
Visą rugsėjį Klaipėdos ir Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai stebėjo žvejybos vietas Baltijos jūros priekrantėje, Nemuno deltos regione ir Kuršių mariose.
Per tą laiką, pasak R.Sakalausko, buvo surengti 73 reidai, per juos aptikta 7,2 km nelegalių tinklų, išaiškinti 134 mėgėjiškos ir 9 verslinės žūklės taisyklių pažeidimai, buvo tikrinamos žvejybos vietos, žvejybos įmonės, laimikių iškrovimo vietos.
Specialia aparatūra pavyko nustatyti Baltijos jūroje tinklais lašišas ir šlakius žvejojusių asmenų grupę, ją sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir perdavė aplinkos apsaugos pareigūnams. Per reidą buvo aptikta dar viena grupė, žvejojusi draudžiamais įrankiais ir jau spėjusi sugauti lašišą. Žvejybos tvarkos pažeidėjams ir brakonieriams teks atlyginti dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamą žalą gamtai.
Situacija panaši
Mokslininkai pabrėžia, kad aplinkosaugos akcijos lašišų nerštavietėms apsaugoti yra veiksmingos, nes pastebima, jog lašišų ir šlakių ištekliai pagausėjo. Kasmet akcijų mastas didėja ir apima vis didesnį regioną.
Pasak R.Sakalausko, ankstesniais metais sukaupta patirtis panaudojama šiųmetės akcijos priemonėms rengti, todėl stebimos ne tik akvatorijos, bet ir žuvies pardavimo vietos, žvejybos įmonės ir laimikio iškrovimo vietos.
Bet reikia pripažinti ir tai, kad stiprėjant lašišų ir šlakių neršto apsaugai situacija išlieka ta pati. Jau kelintus metus iš eilės išaiškinama maždaug tiek pat neteisėtos žvejybos atvejų ir žvejybos taisyklių pažeidimų. Pernai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su policijos, VMI Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnais, pasieniečiais surengė beveik 130 reidų, per juos buvo konfiskuota 9 km nelegalių tinklų, gaudyklių, išaiškinta per 120 mėgėjiškos žūklės ir 12 verslinės žvejybos taisyklių pažeidimų.
Ši statistika rodo, kad problemos lieka tos pačios: žvejai verslininkai Kuršių
mariose stato daugiau tinklų, nei leidžiama, rytą jų, kaip reikalauja taisyklės, neištraukia, todėl ir spalį sistemingai bus tikrinama, ar laikomasi žvejybos tvarkos. Pažeidėjų ir brakonierių neatbaido tai, kad už neteisėtai per nerštą mėgėjiškais įrankiais sužvejotą lašišą teks atlyginti 144,3 lito žalą ir sumokėti baudą iki 200 litų, už sužvejotą tinklu - 288,6 lito žalą ir baudą iki 700 litų, žeberklu - 1443 litų žalą ir baudą iki 700 litų, o už žūklę elektros žūklės prietaisais, jų gaminimą, įsigijimą ir laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
