Partijos tarybos posėdyje apžvelgdamas politinę situaciją, V. Landsbergis pabrėžė, kad Ukrainos pergalė yra „mūsų numeris pirmas“ vertinant šių dienų geopolitinę situaciją.
„Svarbiausia – Ukraina, o dar netgi pergalė. Ar Ukraina laimės? Labai noriu, kad Ukraina laimėtų, o mes paplosime, žiūrėkite, kaip gerai, kad Ukraina laimėjo. Bet mes esame paslydę nuo tos nuostatos (...). Ta yra mūsų problema – ar mes laimėsime, demokratinis pasaulis, Europa. Nes Rusijos agresorius užpuolė Europą, mažų mažiausiai, griauna ir Ameriką, pasaulio tvarką. Bet pirmas taikinys, kurį reikia sudraskyti ir suėsti, yra Europa“, – sakė V. Landsbergis.
„Ar mes priešinamės tam plėšymui į gabalus? Mes kažkaip pastatome Ukrainą į frontą. Štai: gal Ukraina laimės, padėkime kad ji laimėtų, tada mums bus gerai. O jeigu Ukraina pralaimės, ar mes suprasime, kad mes pralaimėjome, kad Europa pralaimėjo, kad Jungtinės Tautos pralaimėjo? Kažkaip toloka. O kodėl toloka – juk tai yra tikrovė, tai yra dabartinė padėtis. Problema numeris vienas yra ne Ukraina, yra Europa ir Europos smegenys, kokioje padėtyje yra Europos smegenys“, – akcentavo jis.
Pirmasis Lietuvos po atkurtos nepriklausomybės vadovas piktinosi ir Vakarų lyderių neryžtingumu dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, minėdamas ir pastarąsias Vokietijos kanclerio abejones dėl vokiškų raketų „Taurus“ perdavimo, baiminantis, kad ukrainiečiai jas gali panaudoti puolimui Rusijos teritorijoje.
„Jis įgaliotas sustabdyti ginklų tiekimą, jų panaudojimą, uždrausti. Ne, į Rusijos teritoriją šaudyti negalima, jie tegul šaudo kur nori – duodame tą privilegiją. O mes negalime. Kodėl negalime, jeigu mus užpuolė? – retoriškai klausė jis. – Pasirodo, Vokietija turi šeimininką, kurio negalima įskaudinti“.
V. Landsbergis taip pat svarstė scenarijų, kaip greitai reaguotų Vakarai Rusijai užpuolus Europą ir ar veiksmingam atsakui nesutrukdytų biurokratija bei ryžto stoka.
„Jeigu mes visi – demokratinis pasaulis, Vakarai, Europa, ši civilizacija, būsime užpulti staigiai ir negailestingai, kas smogs atgal ir kaip gretai? Ar atsiras vienas kitas Amerikos generolas, kuris duos įsakymą iš karto, nelaukdamas nei kongreso, nei patarėjų kavos gėrimo?“, – klausė jis.
„Kalbame apie Ukrainos pergalę, tartum mes, kaip stebėtojai, nusipirkome bilietą į varžybas. Žinoma, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, labai daug daro (...) daug aukoja Ukrainai. Bet ar tuo reikia pasiguosti – taip, mes daug padarėme? (...). Negalime taip žiūrėti: pamatysime, ar bus rezultatas. Reikalingas kitoks nusiteikimas: jei norime, kad demokratinis pasaulis išliktų ir laimėtų prieš diktatūrų, smurto ir niekšybės pasaulį, mes turime būti atviri ir kalbėti tiesą“, – pabrėžė partijos garbės pirmininkas.
Jis tai pat pabrėžė būtinybę sparčiau rengtis Rusijos grėsmėms, kadangi jos kariniuose planuose, pasak V. Landsbergio, yra numatyta „užimti Europos sostines, Vyriausybes“ ir sugriauti demokratinę tvarką.
„Ar mes esame pasirengę? Aš nemanau, mes dabar ginčijamės, ar reikia pradėti rengtis“, – kalbėjo jis.
V. Landsbergis abejojo ir dėl Ukrainos „pergalės formulės“ sakydamas, kad iš tiesų didžiausias laimėjimas būtų Rusijos pajėgų puolimo sustabdymas.
„Jeigu Ukraina išliks, o Putinas turės stabtelėti, tai ir bus didžiausia kokia įmanoma pergalė. Bet apie tai gi nekalbama: gudrūs vyrukai pripūtė galbūt ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ir jo aplinkai, kad reikia kalbėti apie pergalę, nes kitaip – blogas tonas, nepalaikoma tautos dvasia, turime eiti į pergalę (...). Arba kontrpuolimas – kuo greičiau reikalingas kontrpuolimas, jei jo nedarote, kaži ar mes jums padėsime“, – svarstė TS-LKD garbės pirmininkas.
Savo kalboje jis minėjo ir keliolikos išaldytų Lietuvos ambasadorių klausimą, pabrėžęs, kad užsitęsusios diskusijos daug kainuoja valstybei.
Kilus abejonėms dėl penktojo straipsnio taikymo, ar Lenkija galėtų siųsti karius ginti užpultos Lietuvos,V. Landbergis kalbėjo ir apie atskirų dvišalių susitarimų būtinybę.
„O mes turime sutartį su Lenkija, kad mes giname Lenkiją, o Lenkija gina mus? Turbūt neturime, bet Europoje jau tie dalykai darosi. Nežinau, ar mes turime Baltijos valstybių tarpusavio gynybos sutartį?“, – klausė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kada ir kur desi savo ispera ir LR nelaime?
Tada Jūs mane galite patupdyti į kalėjimą už šmeižtą. Dušanskį oficialiai apklausti yra galimybių ir be jo atvykimo į Lietuvą, gaunant iš jo parodymus patvirtintus Izraelio notarų.
Bet aš puikiai žinau, kad Jūs to nedarysit, nes iš A.Butkevičiaus esu sužinojęs, kad Jūs prieš keletą metų buvote susiradę Dušanskį ir maldavote jo tylėti apie Jūsų ir tėvo V.Landsbergio–Žemkalnio uolų bendradarbiavimą su KGB.
Matyt, Dušanskis atsisakė Jums padėti šiuo klausimu. (Pastaba: po šio mano atsakymo V.Landsbergis nutilo ir daugiau šio klausimo nelietė.)
– Jūs vis teigiate, kad mano žmoną 1981 m. į Australiją išleido išvažiuoti tuometinis Lietuvos KGB pirmininko pavaduotojas, Maskvos generolas Zvezdenkovas. Tai kur šis KGB generolas yra šiuo metu?
– Šiuo metu Zvezdenkovas gyvena Maskvoje ir jeigu Jums reikia, tai susiraskite jį. Ir aš galiu Jums padėti jį surasti.
Bet kam to reikia, nes tą faktą, kad Gražina Ručytė–Landsbergienė 1981 m. išvažiavo į Australiją pas Jūsų brolį tik per tą patį KGB generolą, spaudoje ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje patvirtino ir pats tuometinis Operos ir baleto teatro direktorius V.Noreika.
– Jūs vis teigiate, kad aš ir mano tėvas buvome KGB agentai. Bet aš juk taip aktyviai puolu KGB, jo kadrinius darbuotojus ir buvusią sovietų valdžią. Tai kaip Jūs įsivaizduojate, kad aš, kaip Jūs teigiate, buvęs KGB agentas, galiu tai daryti?
– Pone V.Landsbergi, nuo seno, gal net nuo rusų caro Nikolajaus II-ojo laikų, geriausia konspiracijos forma yra ta, kad kai loji ant tos valdžios ir jos žvalgybos, niekas nepatikės, kad tu uoliai jiems tarnauji, ir kas tu iš tikro esi. (Pastaba: V.Landsbergis daugiau šio atsakymo nekomentavo.)
– Jūs savo rašinyje „Lietuvos ryte“ 2000 m. gruodžio 2 d. minėjote, kad 1988 m. tuometinis Lietuvos KGB pirmininkas E.Eismuntas buvo davęs Jums nurodymą išsiaiškinti, ar aš esu grynakraujis lietuvis. Tai ką, norėjote mane tuo klausimu sukompromituoti?
– Ne paslaptis, kad tuo metu daugeliui žmonių buvo kilę rimtų abejonių dėl Jūsų grynakraujės lietuvių tautybės, nes Jūsų pavardė Lietuvoje yra labai reta. Ir man generolas E.Eismuntas tikrai buvo davęs tokį nurodymą.
Bet aš juk tame pačiame „Lietuvos ryto“ straipsnyje rašiau, kad po mano kruopštaus tyrimo šios abejonės nepasitvirtino, ir KGB dėl to negalėjo Jūsų tada sukompromituoti.
Tai ką – aš ir čia pagal Jus blogai padariau? Kur yra tiesa, tai tiesa.
Vėliau sekė mano, buvusio KGB majoro V.Gulbino, klausimas V.Landsbergiui:
Savo straipsniuose apie Jūsų ir Jūsų tėvo slaptą bendradarbiavimą aš daug kartų esu rašęs, kad paskutinis su Jumis, kaip su KGB agentu, yra dirbęs iki 1978 m. buvęs Lietuvos Klaipėdos KGB padalinio viršininko pavaduotojas D.Abromaitis, ir kuris sunkiai sirgdamas dar palyginti visai neseniai ligoninėje davė tokius pat parodymus apie Jūsų ir tėvo slaptą sąmoningą bendradarbiavimą su KGB, kaip ir aš.
Tada apklausiant D.Abromaitį dalyvavo ir du Lietuvos Seimo nariai – A.Sakalas ir V.Čepas bei Lietuvos generalinės prokuratūros prokuroras Č.Norinkevičius.
D.Abromaičio parodymai buvo įrašyti į garso kasetę, tačiau ta kasetė vėliau paslaptingai dingo, o pats D.Abromaitis mirė prieš trejus metus.
Ir visa ši istorija įvyko Lietuvos generaliniu prokuroru dirbant Jūsų, pone V.Landsbergi, uoliam ir paklusniam tarnui, kuris dėl kai kurių savo neteisėtų veiksmų buvo pramintas kišeniniu prokuroru, o vėliau išvarytas iš šių pareigų – Kaziui Pėdnyčiai, kuris, be kita ko, buvo ir mano kursiokas VVU Teisės fakultete.
Klausimas Jums, pone V.Landsbergi, trumpas ir konkretus: kur dingo ta paslaptingoji garso kasetė? (pastaba: į šį klausimą V.Landsbergis man ir teismui taip nieko ir neatsakė. Paprasčiausiai nutylėjo!)
Per antrąjį šio teismo posėdį aš labai nustebau išvydęs teisme kaip liudytoją Vilniaus m. policijos Tardymo skyriaus viršininkę D.Bukelienę, kuri prieš keletą metų vedė V.Landsbergio reikalavimu man iškeltą baudžiamąją bylą dėl neva V.Landsbergio apšmeižimo spaudoje.
Ta byla vėliau buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.
V.Landsbergis, pasirodo, pats pareikalavo papildomai iškviesti į teismą minėtą policijos pareigūnę.
Teismo metu V.Landsbergis D.Bukelienės paklausė: „Tai kaip čia dabar suprasti, jeigu V.Gulbinui buvo nutraukta baudžiamoji byla už mano ir mano tėvo šmeižtą, tai išeina, kad V.Gulbinas sakė teisybę?“
D.Bukelienė teismo posėdyje atsakė: „Taip jau išeina, pone V.Landsbergi, nors ir netiesiogiai. Buvo surinkti du tomai liudytojų parodymų ir kitų dokumentų, ir byla dėl šmeižto buvo galiausiai nutraukta“.
VLADAS GULBINAS
Buvęs VSK (KGB) majoras
