Kuzmickienė kirto Čaplinskui dėl komunikacijos apie skiepus: ULAC neatlieka savo darbo

Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad komunikacija yra silpniausia atsako į pandemijos dalis, o tai rodo ir diskusijos apie vakcinas. Konservatorė Paulė Kuzmickienė stebisi tokiais profesoriaus žodžiais ir mano, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) šioje vietoje nepadaro savo darbo.

Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ S. Čaplinskas ir P. Kuzmickienė diskutavo apie vakcinacijos procesą, penktadienį šoktelėjusius koronaviruso rodiklius ir galimus karantino atlaisvinimus.

Turi daugiau aiškinti apie skiepus

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.

P. Kuzmickienė mano, kad galima daugiau kalbėti visuomenei apie vakcinavimo naudą, kokios yra vakcinos, kokia grėsmė yra nesivakcinuojant, koks gyvenimas laukia įgijus visuotinį imunitetą.

Ir nors dauguma gyventojų planuoja skiepytis, kai kurios tendencijos neramina. Pavyzdžiui, Kaune praėjusią savaitę vieną dieną skiepytis neatvyko 42 proc. užsiregistravusių pedagogų.

Seimo narė svarstė, kad kai kurios institucijos neatlieka savo darbo informuodamos apie vakcinas, nedekonstruoja viešojoje erdvėje sklindančios neigiamos informacijos apie skiepus ir jų naudą.

„Šitus skaičius turime matyti, vertinti ir paskirti daugiau dėmesio aiškinimo darbui, daugiau pateikti suprantamos informacijos, kuri visuomenės būtų išgirsta“, – samprotavo ji.

ULAC neatlieka savo darbo?

„O kas turi tą daryti? Kur įgaliotos institucijos, kur yra aiški koordinacija iš tos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos? {...} Ką parodo apklausa, žmonėms iškyla masė klausimų“, – teigė S. Čaplinskas.

Pasak jo, klaidingos informacijos apie skiepus viešojoje erdvėje daug, ji profesionaliai paruošta, o ne specialistui atskirti „pelus nuo grūdų“ sudėtinga.

REKLAMA

„Reikia mokyti, bet kas mokys ir kaip mokys?“, – klausė S. Čaplinskas.

Jo teigimu, žmonės mažiausiai pasitiki politikais ir iš specialistų nori aiškios ir mokslų pagrįstos informacijos.

„Komunikacija buvo ir kol kas lieka silpniausia atsako į pandemija dalis“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.

„Aš esu, profesoriau, nustebus, kad jūs klausiate, kas turėtų tuo užsiimti“, – atsakė P. Kuzmickienė.

Jos teigimu, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) savo puslapyje skelbia, kad viena iš pagrindinių užduočių – informuoti visuomenę apie užkrečiamas ligas ir vakcinavimą.

„Man atrodo, čia turime keblią situaciją, kad svarbios įstaigos yra kurį laiką be vadovų. {...} To kalbėjimo turėtų būti daugiau. Institucija, kuri turėtų tuo užsiimti, akivaizdu, kad to darbo nepadaro“, – teigė P. Kuzmickienė.

S. Čaplinskas laikinai nevadovauja ULAC, kadangi turi nedarbingumą. Pernai lapkričio pabaigoje tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad S.Čaplinskas yra atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo bei „ne dėl vieno pažeidimo“.

A.Veryga tuo metu teigė, kad pirma S. Čaplinsko darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė vadovaujant ULAC. A.Dulkys yra sakęs, kad šio pirmtako sprendimo pakeisti neturi pagrindo.

S. Čaplinskas tikino, kad iki šiol nepanaikintas A. Verygos sprendimas, kuris draudžia ULAC komunikuoti apie gripą ir koronavirusą.

„Čia yra didelė bėda, jau praėjo praktiškai 100 dienų nuo naujos valdžios, o šitas klausimas iki šiol yra neišspręstas“, – piktinosi profesorius.

Šalutinė reakcija geriau nei koronavirusas

Svarstoma, kad dalis pedagogų neatvyko skiepytis, nes baiminasi „AstraZeneca“ vakcinos šalutinių poveikių ir neveiksmingumo.

S. Čaplinsko teigimu, vakcinas tarpusavyje lyginti kol kas yra sudėtinga, kadangi kiekviena kompanija bandymus atliko ant tam tikros pačių parinktos grupės žmonių. Abejonių, anot profesoriaus, „AstraZeneca“ galėjo sukelti, nes ji mažiau bandyta ant vyresnio amžiaus žmonių.

REKLAMA

„Vienu sakiniu pasakyčiau taip, kad nežiūrint į visus nuogąstavimus, šiai dienai nekyla jokių abejonių, kad šalutinės, nepageidaujamos reakcijos po skiepo, kurios, deja, yra gan dažnos, tikrai yra nepalyginamai mažiau pavojingos nei susirgti natūralia COVID-19 liga. Nuo pašalinių reakcijų niekas dar nemirė. Paprastai jos trunka 2–3 dienas, ne daugiau“, – pasakojo profesorius.

Nesutarė, ar reikia pasikliauti „Sputnik V“

P. Kuzmickienė tikino, kad jei sunku atsakyti, ar ateityje bus galima pasirinkti, kokia vakcina skiepytis.

„Kadangi mes pasikliaujame tomis vakcinomis, jos yra akredituotos, turi patvirtinantį dokumentą, tai dvejoti dėl nė vienos iš jų, kurias mes įsigijome, nėra jokiu argumentų. {...} Svarbiausia, kad jos būtų ir turėtume, kuo vakcinuotis, o mes neperkam tokios, kuri keltų dvejonių“, – kalbėjo politikė.

Viena iš vakcinų, kuri kelia dvejonių, yra Rusijoje pagaminta „Sputnik V“ vakcina. Prestižiniam medicinos žurnalui patvirtinus, kad ši vakcina yra efektyvi, Lietuvos politikai pasidalijo į dvi stovyklas. Kol vieni siūlė nepolitizuoti proceso ir neatmesti galimybės įsigyti „Sputnik V“, kiti tarė griežtą „ne“ ir tikino, kad tai tik dar vienas Kremliaus geopolitinis žaidimas.

P. Kuzmickienė pritarė premjerės ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio mintims, kad ši vakcina tampa hibridiniu ginklu, kuriuo norima pasinaudoti.

„Aš sakyčiau, kad turim pasirinkimus, Vyriausybė turi matymą, kokią vakciną pirks, koks jos patikimumas ir, aš manau, tai yra svarbiausia. Turim matymą ir planą vakcinų įsigijimo, nereikia blaškytis ir tapti manipuliavimo įrankiais“, – svarstė konservatorė.

S. Čaplinskas teigė, kad pirmiausia „Sputnik V“ turi būti registruota Europos vaistų agentūros. Jei taip atsitiks, pasak profesoriaus, ir jei žmogus pasiskiepys šiuo Rusijoje pagamintu gaminiu, reikš, kad jis pasiskiepijo efektyvia vakcina, turi imunitetą tam tikram laikui.

REKLAMA

„Čia yra svarbiausias uždavinys. Jei ta vakcina bus efektyvi ir pripažinta, jei kažkas iš Lietuvos piliečių norės pasiskiepyti rusiška vakcina ir nuvyks tenai, tai gerai, tegu tik skiepijasi kuo daugiau žmonių“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Profesorius pabrėžė, kad rusakalbiams Lietuvos piliečiams trūksta patikimos informacijos apie skiepus.

Šoktelėję užsikrėtimai rodo viruso klastingumą

Penktadienį paskelbta apie užsikrėtimų koronavirusu šoktelėjimą. Praėjusią parą nustatyta 663 atvejai, nors pastarosiomis dienomis atvejų skaičius neviršydavo 400.

„Reikėtų kuo mažiau ateityje akcentuoti tokius skaičiukus, tuos bangavimus. {...} Taip bus nuolat. Man atrodo, mums reikėtų žvilgtelėti atgal ir pagalvoti, kas buvo padaryta ne taip iš šios dienos perspektyvos. O šiandien galvoti, kaip gyvensim ateityje ir ką daryti ateityje, kad išmoktume gyventi naujoje realybėje“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Profesoriaus teigimu, klaidinga galvoti, kad pasieksime nulį koronaviruso atvejų per dieną. Jo nuomone, reikėtų galvoti, kaip gyventi toje realybėje, kurioje koronavirusas visad egzistuoja šalia ir reikia maksimaliai apsaugoti tiek save, tiek savo artimuosius.

Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo, kad jei užsikrėtimų dinamika nesikeis, galbūt įžengsime į karantino C2 scenarijų, kas reikštų ir naujus atlaisvinimus.

„Ką rodo šoktelėję skaičiai, tai viruso klastingumą ir tai, kad mes turime būti atsargūs ir savo sprendimuose, ir savo elgesyje. Manau, Vyriausybė, ką daro gerai, tai tariasi su ekspertais. Būtent ekspertai vertina duomenis, jų augimo ar mažėjimo dinamiką.

Tuo remiantis ir priimami sprendimai. Neabejoju, kad visi norime, kad tie sprendimai būt pagrįsti, būtų mūsų visų gerovės ir sveikatos vardan. Kokie sprendimai bus priimti, jie bus priimti įvertinus esamą situaciją“, – komentavo P. Kuzmickienė.

Politikė teigė, kad dabartiniai užsikrėtimų skaičiai leidžia argumentuotai galvoti, kad galbūt tam tikrus ribojimo apribojimus galima mažinti.

REKLAMA

Sako, kad kaukių dėvėjimas lauke – perteklinis

Kitas karantino reikalavimas, kuris gali būti peržiūrėtas kitą savaitę, yra kaukių dėvėjimas. Nors karantino atlaisvinimo plane numatyta, kad kaukių atvirose erdvėse nebedėvėti bus galima tik pasiekus mažiau nei 25 užsikrėtimų per 14 dienų vidurkį, tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tiek kai kurie sveikatos ekspertų tarybos nariai prakalbo, kad ši tvarka galėtų būti peržiūrima ir anksčiau.

„Kaukių dėvėjimas lauke, nuo pat pradžių sakiau, kad yra perteklinis“, – tikino S. Čaplinskas.

Profesoriaus teigimu, kai žmonės eina pasivaikščioti lauke ar prasilenkia su kitu praeiviu, kaukės nėra būtinos.

„Medicininiu požiūriu gali būti net žalingas toks kaukių dėvėjimas. {...} Jei žmogus ilgai bus su kauke lauke, ilgai vaikščios ar netgi sportuos su kauke, ji paprasčiausiai sudrėks ir, kai jis užeis į uždarą patalpą, kurioje kaukė reikalinga, tam, kad apsaugotų nuo galimo užsikrėtimo, ji bus paprasčiausiai mažai efektyvi, nes bus sudrėkusi ir jo filtracinės savybės bus kritusios“, – aiškino S. Čaplinskas.

Pasak jo, dviejų kaukių viduje dėvėjimas nėra mitas ar pramanas. Profesorius pasakojo, kad tokiu atveju reikia dėvėti medicininę kaukę, nes jos vidurinis sluoksnis yra filtruojantis, išorinis – atstumiantis, o vidinis – sulaikantis. Visgi, anot jo, būtina, kad žmonės teisingai užsidėtų kaukę, užspaustų žiedą virš nosies.

Siūlymą, kad savivaldybės valdytų karantiną, atmeta

Penktadienį opozicinė socialdemokratų frakcija pateikė savo pandemijos valdymo planą. Vienas iš siūlymų – leisti savivaldybėms apsispręsti pačioms dėl karantino reikalavimų.

P. Kuzmickienė tikina, kad pandemijos suvaldymo atsakomybę prisiima Vyriausybė, tad ir sprendimai turėtų išlikti tose pačiose rankose.

„Turime matyti bendrą kontekstą, turime matyti ne tik vienos savivaldybės susirgimus ar ligoninių lovų poreikį, bet ir visos Lietuvos. Jeigu vienai savivaldybei jau sudėtinga spręsti savo problemas, pagelbėja kita savivaldybė. Negyvename kažkur atskirti ir turime matyti bendrąsias tendencijas“, – sakė konservatorė.

REKLAMA

P. Kuzmickienė dvejoja dėl tokio pasiūlymo tikslingumo, kadangi pandemijos suvaldymo esmė yra mobilumo sumažinimas.

S. Čaplinskas pritarė, kad centrinė valdžia „nupiešia bendrus rėmus“, tačiau reikėtų daugiau pasitikėti savivaldybėmis ir suteikti joms daugiau galių.

„Juk žmonės gyvena ten, ten sprendžiamos jų problemos“, – įsitikinę profesorius.

S. Čaplinskas siūlė leisti, pavyzdžiui, vaikaičiams aplankyti savo senelius kitose apskrityse, tačiau išaiškinti, kaip tą padaryti saugiai. Profesorius mano, kad vertėtų panaikinti judėjimo ribojimus. P. Kuzmickienė nesutiko su tokiais siūlymais.

„Tikrai esame pasiilgę savo artimųjų, senelių, bendravimo ir to normalaus gyvenimo, bet tie pasiilgę senelių anūkai yra tikimybė, kad gali nuvežti virusą ir sudaryti didelę grėsmę senelių sveikatai. Man atrodo, mūsų visų tikslas yra ne tiesiog atlaisvinti judėjimą ir bendravimą, tačiau turime mokytis gyventi su virusu“, – kalbėjo Seimo Sveikatos komiteto narė.


Rašyti komentarą...
d
d
2021-02-22 13:43:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kodėl ta zeneka norit skiepyt.Jei jau taip norit , kad skiepytųsi žmonės-leiskit pasirinkt vakciną, kodėl daugiausia pripirkot tos prasčiausios
Atsakyti
-5

K
Kauniete
2021-02-22 15:46:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Patys ir skiepykites ta prasčiausia vaksina sėkmės.
Atsakyti
-1

d
donoras
2021-02-22 15:02:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
" kirto" - ? Kokia neisaukleta boba, siaip tai ponas Caplinskas galetu paduot ja i teisma uz fizini priekabevima...
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų