paulė kuzmickienė

Vairuotojai jau ne vieną dešimtmetį keliuose įpratę matyti taip pat atrodančius kelio ženklus. Tačiau dalis Seimo narių sugalvojo pakeisti jų dizainą, kad jie esą taptų labiau vakarietiški ir neprimintų sovietinių laikų. Tiesa, dėl to jau spėjo kilti arši diskusija, kiek tai kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Skaičiuojama, kad vieno ženklo pakeitimas gali kainuoti ir 200 eurų. Tokios idėjos įgyvendinimu abejoja ir pati Susisiekimo ministerija.

Trys seimo nariai (Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas) kreipėsi į susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus, rašoma spaudos pranešime.  Pasak Seimo narių, šiuo metu Lietuvoje galiojantys ir naudojami kelio ženklai, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški (didžioji dauguma) ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus (pagal sovietinį standartą GOST 10807-78) kelio ženklus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bendru sutarimu pirmininke išsirinko konservatorių frakcijos deleguotą parlamentarę Paulę Kuzmickienę. Naujoji komiteto vadovė dar turės būti patvirtinta ir Seimo. „Turime priešpaskutinę sesiją, turime svarbių darbų. Esminiai darbai per šią kadenciją padaryti, bet vis dėlto dar turėsime, klausimų, kuriuos kartu bandytsime išspręsti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) antradienį rinks naująjį pirmininką, kuris pakeis iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį Justą Džiugelį. Konservatorių frakcija į komiteto pirmininko pareigas siūlo skirti Seimo narę Paulę Kuzmickienę. Naujasis SRDK pirmininkas dar turės būti patvirtintas ir Seimo. ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

2023 metų Laisvės premiją pelnęs Europos Parlamentas (EP) šeštadienį Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime bus apdovanotas statulėle “Laisvė”, tačiau 5 tūkstančius eurų siekianti išmoka gali atitekti Rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrėjams ar Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų bendruomenei.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo keisti Laisvės premijos dydį. Dabar įstatyme nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Parlamentarė parengė įstatymo pataisą, kad kasmet būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Šiemet BSI yra 49 eurai, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugtų beveik dvigubai – iki 9800 eurų.

Birželio 19 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „1944–1953 m. partizaninio karo pradžia Lietuvoje“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Kaimyninei Lenkijai apsisprendus pervadinti Rusijai priklausantį Kaliningradą lenkišku pavadinimu Królewiec, Lietuvos Seimo nariai siūlo ir Lietuvai atsisakyti Kaliningrado pavadinimo bei pareiti prie oficialaus Karaliaučiaus pavadinimo. Tokį siūlymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikė konservatoriai Vilnius Semeška ir Paulė Kuzmickienė.  Remiantis parlamentarų siūlymu, Karaliaučiumi galėtų būti oficialiai vadinama tiek visa sritis, tiek pagrindinis srities miestas.