Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamos sako, kad bažnyčios pozicija yra vienas iš dalykų, galinčių padėti šiai bendruomenei jaustis tvirčiau. Tačiau, kaip sako kunigas Julius Sasnauskas, dažnai susiduriama su paprasčiausios kultūros stygiumi, mat bažnyčia tokioms šeimoms neprieštarauja ir jas priima. J. Sasnausko manymu, besivystant žmogaus teisėms, reikėtų užtikrinti pagarbą LGBTQ+ bendruomenei – priimti partnerystės įstatymą.

LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamos sako, kad bažnyčios pozicija yra vienas iš dalykų, galinčių padėti šiai bendruomenei jaustis tvirčiau. Tačiau, kaip sako kunigas Julius Sasnauskas, dažnai susiduriama su paprasčiausios kultūros stygiumi, mat bažnyčia tokioms šeimoms neprieštarauja ir jas priima. J. Sasnausko manymu, besivystant žmogaus teisėms, reikėtų užtikrinti pagarbą LGBTQ+ bendruomenei – priimti partnerystės įstatymą.

Apie tai buvo kalbama socialdemokratų organizuojamoje diskusijoje apie LGBT asmenų padėtį Lietuvoje „Su(si)tarimo link. Kada pripažinsime LGBT asmenų lygiateisiškumą?“

Kunigas: „Partnerystės įstatymas reikalingas, kad tiems žmonėms parodytume pagarbą“

Kunigas J. Sasnauskas sako, kad teisė žmogui mylėti ir kurti šeimą yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Žmogaus teisių klausimas apskritai yra besivystantis dalykas, tad, pasak J. Sasnausko, visuomenei tai reikia priimti.

„Žmogaus teisės yra besivystantis, augantis dalykas, mes jau dabar, kaip šalis ir kaip visuomenė, priėjome, kad ir šią teisę žmonėms turėtume pripažinti. Galiu didžiuotis, kad bažnyčia, jei ne kaip institucija, tai pavieniai krikščionys, daug prisidėjo, kad neliktų vergijos, rasinės neapykantos ir t.t.“ – sako J. Sasnauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, kelias į palaikymą ir empatiją greičiausiai nusitiesia tada, kai klausimas žmogui pačiam yra aktualus.

„Mes visi žinome Katekizmo punktą, kuris liepia gerbti ir vertinti žmones kaip žmones, bet nepritaria seksualiniams aktams. Tai dažniausiai kliūva. Yra ir kitų dalykų – ikisantuokinis seksas, tam bažnyčia nepritaria, bet žmonių juk nemuša ir neturi neapkęsti. Savo tikinčiųjų bendruomenėje nelabai susiduriu su neapykanta, dideliu priešiškumu“, – teigia J. Sasnauskas.

Kunigas stebisi, kad LGBTQ+ bendruomenės suvokimas visuomenėje vis dar yra stigmatizuotas, o kalbant apie šiuos žmones, neretai yra vartojamas žargonas. Čia, pasak J. Sasnausko, atsakomybę turėtų prisiimti ir politikai.

„Šeima ir Konstitucijos punktas, man atrodo, neprieštarauja tam, kad šeima būtų visokia. Mūsų parapijoje yra šeima, kur močiutė užaugino du vaikus, nes mama to padaryti negalėjo. Mane užaugino trys moterys, mačiau, kur brolis su seseria gyveno visą gyvenimą arba du broliai gyvena ir jie buvo laikomi šeima. Nežinau, kur yra sunkumas pavadinti du vyrus mylinčius arba dvi mylinčias moteris šeima“, – sako J. Sasnauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, nurašyti ar smerkti LGBTQ+ bendruomenės nereikėtų, atvirkščiai – suteikti jiems pagrindą jaustis saugiems ir išklausomiems.

„Partnerystės įstatymas reikalingas, kad tiems žmonėms parodytume pagarbą. Jie nori būti gerbiami. Ne verslo sutartį sudaryti, bet nori, kad būtų šeima ir galėtų jaustis kaip ir visi žmonės. Taip bus, neįmanoma to išvengti“, – teigia J. Sasnauskas.

A. Davidavičius pastebi, kad LGBTQ+ bendruomenės priešininkai lygiaverčio bendruomenės priėmimo atsisako remdamiesi krikščionybės tradicija ir viešais kai kurių bažnyčios atstovų pasisakymais.

„Takoskyra yra kitur – žmogaus kultūros dalykas, empatijos. Mamos su tuo arti susidūrė ir nuomonė kaip mat pasikeičia. Ar jos katalikės, ar ne – gali kuo nori, Šventu raštu mosuoti, Konstitucija, ligų sąrašu ar statistika – tai yra kultūros ir žmogaus teisių klausimas. Pagarbos žmonės turi arba neturi“, – teigia J. Sasnauskas.

J. Sasnauskas sako nemanantis, kad LGBTQ+ bendruomenė galėtų kaip nors trukdyti vadinamosioms tradicinėms šeimoms ar kenkti visuomenei.

REKLAMA
REKLAMA

LGBT vaikų mamos: kodėl žmonės yra skirstomi?

LGBTQ+ bendruomenės teisių klausimas – vienas aktualiausių šiandieniniame kontekste, pritraukiantis daugybę diskusijų ir kai kuriais atvejais keliantis net konfliktus. Vienas jų – Partnerystės įstatymas.

Vienos iš organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ įkūrėjų J. Vaitiekūnienės sūnus priklauso LGBTQ+ bendruomenei. Nors su šia žinia ji gyvena jau kurį laiką, sako vis dar besipratinanti prie jai ir jos šeimai skiriamos neapykantos kalbos.

J. Vaitiekūnienė pati sako augusi visuomenėje, kur homoseksualumas buvo tabu, tad sužinojus, kad jos sūnus yra homoseksualus, žinia išmušė iš vėžių.

„Aš mirksėjau kaip pelė miltuose ir nežinojau, kam tai pasakyti, kur kreiptis, man buvo labai baisu“, – teigė J. Vaitiekūnienė.

Pasak jos, nerimo pridėjo visuomenėje vyravusios nuostatos, bažnyčios pozicija. Tačiau pradėjusi kalbėti apie LBGTQ+ bendruomenės teises, J. Vaitiekūnienė sako nesigailinti.

REKLAMA
REKLAMA

„Einu vasarą gatve, prie manęs pribėga mergina, sako ačiū, mane bučiuoja. Suprantu, kad tiems vaikams, kurie yra nesaugioje situacijoje, ypatingai nepilnamečiams, tokios diskusijos yra kaip šviesos spindulėlis, ypatingai mažuose miesteliuose. Suprantu, kad reikia tai daryti dėl Lietuvos, vaikų, mamų“, – sako J. Vaitiekūnienė.

Kita organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ įkūrėja, LGBT vaiko mama, šiuo klausimu viešėjusi pas prezidentą Gitaną Nausėdą R. Račienė pastebi, kad žmonės šiame kontekste yra skirstomi į gerus ir mažiau gerus.

„Kitus žmones, kurie myli kitaip, mūsų valstybė yra nustūmusi į pakraštį, marginalizavusi ir pasakiusi, kad niekas tų žmonių negina ir jie tikrai neturi visų teisių, kurias turėtų jų bendraamžiai, kurie niekuo nesiskiria“, – sako R. Račienė.

R. Račienės vertinimu, istoriškai ir kultūriškai sutverta, kad žmogui reikalingas santykis su kitu žmogumi, svarbi yra šeima. Todėl jai nesuvokiama, kodėl kai kuriems žmonėms turėti šeimą ir santykį su kitu yra neleidžiama.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie gimė heteroseksualioje šeimoje, matė tėtį, mamą, šeimą, bet su pasaulio išlaisvėjimu jie gana anksti atrado savo tapatybę. Tėvai, būdami protingi, leidome visą tą pasaulį priimti ir pasiimti sau. Gavome žinią, kad jie myli kitaip ir šioje vietoje atsirado, kad vaikas, gyvenęs šeimoje, matęs tik šeiminius santykius valstybės yra pastatomas į vietą, kur šeimos jam nebeleidžiama turėti. Netgi pasakyti, kad jis gali turėti šeimą – iškeliama kaip didžiausias baubas“, – sako R. Račienė.

Račienė: „Po savo pasiviešinimo ir parduotuvėje išgirstu negražių replikų“

LGBT vaikų mamos pripažįsta, kad pradėjus kalbėti šia tema, jos susidūrė visuomenės priešiškumu.

„Kai atsiranda kalbantys žmonės, kiti tėvai, bažnyčios atstovai, mokytojai, iš karto saugiau man ir mūsų grupelė žmonių gali vystyti diskusijas, daryti jas patrauklias. Jeigu mes kalbėsime ir transliuosime, nenorėkime pakeisti žmonių, kurie labai nusistatę. Mano tikslas – padėti žmogui nesusipriešinti, netapti homofobu“, – sako J. Vaitiekūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Su prezidentu apie partnerystę diskutavusi R. Račienė po savo protesto sako sulaukusi replikų viešumoje.

„Po savo pasiviešinimo ir parduotuvėje išgirstu negražių replikų ant savęs pasakant ir tai mane užgauna, kad visuomenė yra tokia. Iš kitos pusės, jeigu nesudėsi savo aukos, nieko ir negausi. Viskas geruoju neateina, reikia kažką paaukoti. Žinant, dėl ko viską darai, visi dalykai nublanksta ir pasidaro ne tokie svarbūs, Jei nekultūringas žmogus leidžia sau replikuoti viešoje vietoje pamatęs atpažįstamą veidą, tai ne mano, o jo problema“, – sako R. Račienė.

Pasak jos, vien mamų kovos ir mamų išėjimo neužtenka. Dar reikia politinės valios ir lyderystės, kad politikai aiškiai pasisakytų, ką jie galioja apie partnerystę.

„Nuo jų sprendimų priklausys, kaip mes jausimės toliau, ar liksime sugniuždytos, ar išeisime pakėlusios galvą“, – sako R. Račienė.

Andriukaitis: „Pone Gražuli, prisiekei? Ponia Širinskiene, prisiekei? Alio?“

PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui V. Andriukaitis teigia augęs penkių vaikų šeimoje ir žinantis, kas nutinka, kai šeimoje vienas narys yra kitoks.

REKLAMA
REKLAMA

Politikas dėkojo LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamoms už jų istorijas.

„Žinau visą pragarą, kurį tos šeimos praeina. Todėl aš kada parašiau laišką, palaikantį Rasą, teigiau: mamos, padėkite mums pamilti jūsų ir mūsų vaikus taip, kaip jūs juos mylite. Nes ir mūsų mamos juos myli. Negaliu daryti skirtumo tarp mamų,visos esate mūsų šviesa“, – sako V. Andriukaitis.

Pasak jo, diskusijos LGBT teisių klausimu yra būtinos. 1990 m. PSO išbraukė homoseksualumą kaip ligą ir 2017 m. iš viso išbraukė sampratą, kad gali būti ligos seksualinės orientacijos pagrindu.

„Akivaizdu, kad turime labai aiškiai pasakyti, kad puikiai suprantame, jog didelė dalis remiasi į baisią kultūrinę tradiciją ir patirtį, net ir tarybmečio, kur buvo baudžiamasis kodeksas, psichiatrinė. Praktiškai priverstinis gydymas, kuris buvo ištisas žmonių kankinimas. Klausimas, kodėl tą paveldą čia dabar kultyvuojame“, – teigia V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis pažymi, kad lytinė orientacija nėra susijusi su patologija ar iškrypimais.

„Heteroseksualūs žmonės ir homoseksualūs žmonės yra dvi žmonių grupės. Turinčios skirtingą lytiškumą ir meilė, šeima, žmogaus teisės yra visa esmė“, – sako V. Andriukaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pastebi, kad problemos kyla dėl fobijų, o tai yra patologiniai simptomai.

„Iš tiesų mes turime diskutuoti, ar mes galime nematyti, kad reikia pagalbos ir tiems, kurie bijo. Tiems, kurie bijo vienintelė pagalba yra atviras, šiltas, mielas žodis. <…> Čia yra mūsų valstybės teisinė skola, nes Civiliniame kodekse dar praeitoje kadencijoje buvo priimta, kad jų teises turi sureguliuoti. Partnerystės įstatymas, o jo kaip nėra, taip nėra. Aš nesuprantu, kodėl. Žinoma, kaltinu savo kolegas, kurie šį kelią pasiūlė įrašyti į Civilinį kodeksą. Jis turėjo sureguliuoti heteroseksualių ir homoseksualių žmonių teises lygiai ir vienodai ne jokios įstatymo išimties“, – sako V. Andriukaitis.

„Lietuvos konstitucinio identiteto elementais negali būti nei tolerancijos smurtui, nei smurtui prieš moteris, nei tolerancijos priekabiavimui, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir tolerancijos atsisakyti pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungas ir tokių asmenų diskriminavimą“, – V. Andriukaitis cituoja Lietuvos konstitucinės teisės specialistus.

REKLAMA
REKLAMA

V. Andriukaitis sako, kad prisiekdami Seimo nariai prisiekė ginti Konstituciją.

„Pone Gražuli, prisiekei? Alio? Ponia Širinskiene, prisiekei? Alio? Tada skaitykite Konstitucinio teismo nutarimus, nes jie yra įstatymų dalis – prisiekėte vykdyti ir ginti, ar vis dėlto prisiekėte blokuoti, nebalsuoti, išvengti?“ – sako V. Andriukaitis.

Gudžinskas: svarbi prezidento pozicija

LSDP pirmininkės pavaduotojas, politologas L. Gudžinskas sako, kad visuomenės pažangumą vertinti reikia pagal tai, kiek žmonės yra vieni kitiems žiaurūs ar empatiški.

Jis išskiria tris žiaurumo apraiškas: fizinė prievarta ar smurtas, tyla ir žodžiai.

Eurobarometro apklausos parodo bendrą situaciją Europos Sąjungos lygiu įvertino, kad Lietuvoje gyvenantys LGBT asmenys tarp visų ES valstybių narių jaučiasi bene prasčiausiai kai kalbama apie politikus ir jų atžvilgiu adresuotus pasisakymus. Galbūt situacija keičiasi – dabar matome policijos gerėjančią statistiką, valstybės institucijos imasi veiksmų, kad neapykantos kalba, kuri sklinda viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, būtų stengiamasi ją kontroliuoti“, – sako L. Gudžinskas.

REKLAMA
REKLAMA

L. Gudžinskas sako, kad tyla reiškia abejingumą, LGBTQ+ bendruomenei, o Partnerystės įstatymo projektas yra žingsnis orumo link.

„Be abejo, jis visiško lygiateisiškumo neužtikrina, bet ką jis padaro – duoda pripažinimą, suteikia orumą LGBT žmonėms. Tai apsauga nuo žiaurumo, taip galėsime matuoti pažangos lygį“, – sako L. Gudžinskas.

Jis sako, kad tam tikra galimybė egzistuoja, kad tobulinti grąžintas Partnerystės įstatymo projektas galėtų būti Seimo priimtas, jei būtų sulaukta ne tik valdančiosios koalicijos pritarimo, bet ir opozicinių partijų atstovų.

„Socialdemokratų pozicija labai reikšminga, nes eidami į rinkimus mes deklaravome tam tikrus orumo siekius. Vienas iš jų yra – pritariame partnerystės idėjai“, – sako L. Gudžinskas.

Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad įstatymui priimti gali pritrūkti balsų. Todėl, pasak L. Gudžinsko, yra svarbi prezidento pozicija.

„Kol kas prezidentas lūkuriuoja, siunčia įvairius signalus. Čia bus ant svarstyklių padėta“, – teigia L. Gudžinskas.

Portalas tv3.lt anksčiau plačiai aprašė Partnerystės įstatymą teikiančių politikų ir prezidento konfliktą.


Rašyti komentarą...
J
Jurgis
2021-11-21 11:51:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kunigas parsidaves valdziai ir pamirses kas rasoma Biblijoje.
Dievas sunaikino Sodoma ir Gomora uz iskrypimus.
Ir gamta sukure vyra ir moteri.
Atsakyti
-8

M
Mamasita
2021-11-21 11:48:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pats suprantate ką kalbate???? Dievas sukūrė vyrą ir moterį ir taškas šioje temoje
Atsakyti
-9

A
Algis
2021-11-21 11:35:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Priejom liepto gala. Jau ir kunigai uz zidriuosius. Ka noreti crlibatas o zmogaus prigimties neapgausi. Todel ju visuomeneje daugeja pefofilijos......... Ir. Tt
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (127)
Kunigas parsidaves valdziai ir pamirses kas rasoma Biblijoje.
Dievas sunaikino Sodoma ir Gomora uz iskrypimus.
Ir gamta sukure vyra ir moteri.
Pats suprantate ką kalbate???? Dievas sukūrė vyrą ir moterį ir taškas šioje temoje
Priejom liepto gala. Jau ir kunigai uz zidriuosius. Ka noreti crlibatas o zmogaus prigimties neapgausi. Todel ju visuomeneje daugeja pefofilijos......... Ir. Tt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų