Naujausioje „Balsas.lt savaitėjė“ rašoma, kad Abonentu vadinamas Artūras Zuokas neprideda populiarumo valdančiajai koalicijai, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai yra reikalingas.
Liberalcentristams (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijai (TPP) iššvaisčius pasitikėjimo likučius ir likus be mandatų Europos Parlamento rinkimuose, kyla klausimas, ar koalicijoje būtina laikyti abu reitingų balastus.
Minėtų partijų ambicijos ir polinkis šantažuoti galimu pasitraukimu arba parama opozicijos interpeliacijoms gali kiek atlėgti. Konservatoriams, logiškai mąstant, neturėtų būti ypač didelio noro laikytis įsikibus tą pačią LiCS, kurios balsai net statistiškai jos išlikimui nėra būtini.
Pliekėsi, kol pasibučiavo
Viešai nelabai draugavusius Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) su LiCS suvieniję interesai nuo seno būdavo stipresni už retorinius atsiribojimus. Seimo laikinajai komisijai oficialiai leidus Artūrą Zuoką vadinti Abonentu ir taip susiejus jį su įrašu juodojoje „Rubicon group“ buhalterijoje, konservatorių lyderiai nuo jo viešai atsiribodavo.
Beveik lygiai prieš trejus metus, kai konservatoriai tarėsi paremti Gedimino Kirkilo Vyriausybę, jų lyderiai svaidėsi ugninga retorika. „Su Abonentais, juodosios buhalterijos dalyviais į jokis derybas neisime“, − tuomet tvirtino dabartinė Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė.
A. Zuokas tais laikais irgi neliko skolingas Tėvynės sąjungai ir jos vadus ne kartą atvirai koneveikė. A. Kubilių buvo įsiutinusios 5-ojo kanalo, tautoje vadinto „Rubico group“ kanalu, 2007 metų sausio 29 dienos laidoje „Namai, mašinos, valdininkai“ pažertos versijos, esą sostinės Šnipiškių gaisrai buvo su meru A. Zuoku kovojančių konservatorių rinkimų triukas. Neva taip konservatoriai siekė sukompromituoti tariamai gerai dirbantį merą.
Viskas pasikeitė po paskutinių Seimo rinkimų, per kuriuos konservatorius Mantas Adomėnas atvirai vadino A. Zuoką Abonentu ir taip užsitikrino pergalę prieš jį vienmandatėje apygardoje. Andrius Kubilius puikiai jautėsi sėdėdamas tarp dviejų teistų partnerių – A. Zuoko ir Arūno Valinsko.
Abonento tradicijos neišnyko
Vasarį konservatoriai ramiai susitarė su LiCS ir Vilniuje, nuvertę partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausantį merą Juozą Imbrasą, suformavo naują koaliciją. Ji iškart vėl buvo pakrikštyta „rubikonine“. Ir ankstesnė koalicija, rėmusi J. Imbrasą, „Rubicon group“, šio politiko nuomone, turėjo savų žmonių. Tokie, kaip manoma, buvo tuometiniai partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai Gintaras Kazakas ir Audrius Butkevičius.
Jie grūmėsi už „Rubicon group“ atstovų interesus privatizuojant „Lazdynų būstą“. Vėliau G.Kazakas su dviem Rusų sąjungos atstovais suformavo Nepriklausomą frakciją ir spaudė J. Imbrasą nesipriešinti priimant minėtai verslo grupuotei palankius sprendimus. Priešingu atveju G. Kazakas gąsdino pereisiąs į opozicijos pusę. Galiausiai tai ir padarė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praėjusią savaitę grįžo prie „Rubicon group“ verslo interesų temos.
Agentai paėmė dokumentus iš sostinės savivaldybės. Pareigūnai susidomėjo ugdymo įstaigų šilumos ir karšto vandens tiekimo bei priežiūros sutartimi, pasirašyta dar 2002 metais, kai mero pareigas ėjo A. Zuokas. Nenaudingą miestui sutartį savivaldybė pasirašė su „Rubicon group“ priklausančia bendrove „City Service“.
J. Imbrasas teigė, kad „City Service“ spaudė jį pratęsti sutartį. LiCS ir Tėvynės sąjungos interesai dėl šios sutarties taip pat sutapo. Prieš beveik 4 mėnesius išrinktas naujasis meras Vilius Navickas apie ketinimą skelbti naują sutartį jis pranešė tik kilus skandalui.
Neprilipusi etiketė
A. Zuoko prekės ženklu tapusi Abonento pravardė bandyta priklijuoti ir kitiems.
Kai STT 2004 metų vasarą pradėjo kratas didžiausių politinių partijų – socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų − būstinėse, buvo mėginama panašų šešėlį mesti ir konservatorių lyderiui A. Kubiliui. Žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, esą „Rubicon group“ savo juodojoje buhalterijoje įrašė ir mokėjimus dar vienam savo „abonentui“ – „Kubilas.koncerv“. Teigiant, kad pinigų už Šilumos ūkio įstatymo priėmimą gavo ir dabartinė valdančioji Tėvynės sąjunga, remtasi „vienu aukštu teisėtvarkos pareigūnu“.
Kaip įrodymą, kad A. Kubilius negavo kyšių iš „Rubicon group“, konservatoriai tuomet pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros, tyrusios šią bylą, raštą, kuriame teigiama, jog jie neturi duomenų apie kyšius A. Kubiliui ar panašiai pavadintam „abonentui“. Partijoms kovojant, į žurnalistų rankas įvairiais kanalais yra patekę net keletas tariamai autentiškų „Rubicon group“ juodosios buhalterijos variantų.
Liberalai gali vėl susijungti
Politologas Antanas Kulakauskas ; savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė, kad Abonento problema valdančiojoje koalicijoje buvo nuo pat pradžių. „Ti buvo tarsi opozicija pozicijoje. Situacija, aišku, buvo nenormali. Dabar viskas priklauso nuo to, kiek A. Zuokas turi ištikimų šalininkų savo partijoje, kiek jam pavyktų rasti šalininkų TPP, kuri taip pat kybo beorėje erdvėje“, − sakė politologas.
Libearalų sąjūdžiui (LS) gerokai sėkmingiau pasirodžius Europos Parlamento rinkimuose, prasidėjo šios partijos ir liberalcentristų derybos dėl susijungimo. Tai iškart atgaivino Abonento klausimą. Rudenį, formuojant Vyriausybę, A. Zuoko nuodėmes pamiršę liberalai dabar jas atsiminė, nors neaišku, ar ilgam. Keliama sąlyga, kad jis būtų pašalintas iš partijos vadovybės. Pavyzdžiui, liberalas Algis Kašėta tvirtino, kad partijos dauguma jo nepageidauja.
A. Zuokas teigė nemanąs, jog prarado rinkėjų pasitikėjimą. „Rinkimų rezultatus vertinu kaip ženklą, kad ir partijos nariai, ir rinkėjai norėjo, jog likčiau Lietuvoje. Ir šiandien gavau dvi trumpąsias žinutes telefonu, jose rašoma: „Sveikinu likus Lietuvoje“, − kalbėjo A. Zuokas.
Koalicija vargu ar keisis
Tiek susijungusi su LS, tiek išsaugojusi suverenitetą, LiCS iš koalicijos pašalinta tikriausiai nebus, o bėgti turbūt nebeskubės. Jų dešimtuko pasitraukimas dar nereikštų griūties, juolab kad Darbo partijos (DP) lyderis, į Europarlamentą išrinktas Viktoras Uspaskichas siūlo savo frakcijos paslaugas.
„Balsas.lt savaitės“ žiniomis, teisėsaugos akiratyje esantis DP vadovas dar prieš Europos Parlamento rinkimus žadėjo konservatoriams pasitraukti iš partijos pirmininko posto, jei problema yra tik jo asmuo. TS-LKD į galimybes plėsti ar keisti koaliciją žiūri atsargiai.
Nei DP įtraukimas į koaliciją, nei tai, kad ši partija koalicijoje pakeistų LiCS ,kaip manoma, neleistų išsaugoti nepakitusios Vyriausybės programos. Nukraujavę arba prie atsiskyrusių liberalų prisijungę Abonento sekėjai galbūt yra sukalbamesni. Principai ir idealai, kaip rodo pastarieji įvykiai, dar mažiau jaudina koalicijos partnerius Vilniuje, kur „Rubicon group“ pėdsakas lenda iš visų kampų.
TIK FAKTAI
STT akiratyje dėl neaiškių ryšių su „Rubicon group“ verslininkais buvo atsidūrę ir daugiau valdančiosios koalicijos veikėjų. Tarp jų – dabartinis švietimo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, šios partijos pirmininkas ir susisiekimo ministro pareigas einantis Eligijus Masiulis, liberalcentristas Raimundas Palaitis, šiuo metu dirbantis vidaus reikalų ministru. Seimo komisija pripažino, kad visi jie įstatymų ir etikos nepažeidė, atlygių negavo ir neprašė.
Iš STT užfiksuoto G. Steponavičiaus ir „Rubicon group“ valdybos pirmininko Andriaus Janukonio pokalbio telefonu:
A. Janukonis: „Taip, Gintarai.“ G. Steponavičius: „Tai viskas tvarkoje.“ A. J.: „Garbė jums visa... Kiek balselių?“ G.S.: „Prašėt 5−6 iš mūsų, bus apie 10.“ A.J.: „Ne, aš tai 15 prašiau visą laiką, nežinau, kas prašė 5−6.“ G.S.: „Mes dabar su socdemais ir visais kitais derinamės, per akis 5−6.“ A.J.: „Žinai... Visais atvejais labai ačiū. 10 balsų?.. Tai būtumėte rimčiau parodę geram žmogui...“ G.S.: „Dėl pasiūlymų reikės kvalifikuotos paramos, gerai? Konsultuojant.“ A.J.: „Absoliučiai, aš pats noriu keisti iš esmės, nes mane nervina ne mažiau nei tave, patikėk. Pasižadu...“ G.S.: „Gerai... Gerai...“ A.J.: „10 balsų. Ačiū.“ G.S.: „Jo.“
Rinkimuose į Europarlamentą, preliminariais duomenimis, Liberalų sąjūdis gavo 7,15 proc. rinkėjų balsų, o Liberalų ir centro sąjunga – vos 3,46 proc.
Valdančiąją koaliciją šiuo metu sudaro konservatoriai, turintys 45 vietas Seime, Tautos prisikėlimo partija su 16, Liberalų sąjūdis su 11, liberalcentristai su 8 mandatais. Iš viso partneriai turi 80 iš 141 mandato.
