Šalies finansų sistema yra netvari, nors dažnai kalbama, kad ji palanki inovacijoms. Jei per keletą metų jos nereformuosime – krizė vėl smogs nauja jėga, perspėja finansų ekspertas Saulius Racevičius.
Pasak jo, Lietuvos finansų sistema lieka primityvoka, nes joje išskyrus komercinius bankus, nėra institucijų, galinčių finansuoti kompanijų startą arba susiliejimą.
Straipsnio pabaigoje – pokalbio Balsas.lt studijoje vaizdo įrašas
Bendrovės „Sindicatum Capital International“ generalinio direktoriaus S. Racevičiaus nuomone, dar šios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos rėmuose (2007-2013) Lietuva turėtų pertvarkyti savo finansų sistemą. „Jeigu per artimiausius tris ar ketverius metus nesukursime tvaresnės finansų sistemos, vėl užlipsime ant to paties grėblio“, – tikina specialistas.
Lietuva, anot S. Racevičiaus, turėtų orientuotis į amerikietišką finansinę sistemą, nors ją kaltinti finansų sukėlimu yra labai populiaru. Analitikas atkreipia dėmesį, jog šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje būtent JAV administracija, vadovaujama Dwighto Davido Eisenhowerio, mėgindama įveikti Sovietų Sąjungą kosminėse lenktynėse, inicijavo smulkių kompanijų finansavimo sistemą, lėmusią šalies technologinį triumfą.
Anot S. Racevičiaus, viskas prasideda nuo naujos kompanijos steigimo. „Kompanija prasideda nuo dviejų ar trijų žmonių sumanymo, kuris gali atsirasti ir garaže. Tarp sumanymo ir pelno gavimo gali praeiti ir dešimt ir dvidešimt metų. Lietuvoje nėra, išskyrus komercinius bankus, jokių struktūrų, kurios galėtų tokias idėjas finansuoti“, – pabrėžia ekspertas.
Pašiepdamas nuomonę, jog iš JAV nieko negalima mokytis, nes esą jos kaltos dėl pasaulio finansų krizės, S. Racevičius priminė, jog būtent šioje šalyje daugiausia kapitalizuojama kompanijų, kurios siūlo progresyvias technologijas.
Kalbėdamas apie finansų sistemos tvarumą S. Racevičius teigia, jog kaltinti Skandinavų bankus ar apskritai bankus pinigų įpumpavimu į ekonomiką ar išėmimu iš jos – kvailystė. Bankų ir jų rinkodarininkų siekis – skolinti ir investuoti, kai prognozės optimistinės, ir atsiimti pinigus, kai prognozės blogėja, – niekada nepasikeis.
Pasak jo, reikia pertvarkyti sistemą taip, kad bankams ir nereikėtų imtis nebūdingų jiems funkcijų. Anot jo, Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansinės perspektyvos laikotarpį dar galima išnaudoti siekiant sukurti tvaresnę finansų sistemą – su naujų įmonių steigimąsi ir technologines naujoves finansuojančiais finansiniais institutais.
Krizės, kaip pabrėžia analitikas, bus visada, tad reikia tiesiog nebūti priklausomiems vien nuo bankų, visada teisėtai sieksiančių pelno. Nuo 1993 metų finansinėje rinkoje dalyvaująs ekspertas pristato ir savo nuomonę apie socialinio draudimo sistemą.
