Nusikaltėliai išdrįso nušauti jiems trukdžiusį Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą Gintautą Sereiką (30 m.). Tai pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje nužudytas teisininkas.
Vėl trumpam tenka palikti „tulpinius“, nes prie prokuroro G. Sereikos nužudymo jie prisidėjo tik netiesiogiai ir jiems dėl šio nužudymo jokie įtarimai nebuvo pateikti.
Pagal vieną iš nerašytų organizuoto nusikalstamo pasaulio taisyklių sąžiningai savo pareigas atliekantys pareigūnai nežudomi. Kyšio atsisakę teisėsaugininkai gali būti gąsdinami, padegamos jų namų durys ar sprogdinami automobiliai, bet ne daugiau.
Todėl kai nuo žudiko rankos krito Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika (30 m.), žiniasklaidoje buvo keliamos ir galimos prokuroro sąsajos su nusikaltėliais, nagrinėjami galimi pinigų paėmimo iš jų ir „neatidirbimo“ atvejai (iš pastarųjų švelniausias – kad galbūt kažkoks advokatas iš savo kliento galėjo paimti pinigus kyšiui prokurorui ir juos pasisavinti, o prokurorą galėjo apkaltinti neva neištesėtais pažadais).
Vėliau paaiškėjo, jog visuomenei pateikiama tiesa gerokai paprastesnė: žudikas esą nežinojęs, kad šauna į prokurorą.
Žudikas tykojo prie namų
1999 metų sausio 25-osios vakarą prokuroras Gintautas Sereika po darbo apynauju nuosavu automobiliu „Nissan Sunny“ parvažiavo namo. Prie besiruošiančio išlipti pareigūno prišoko kaukėtas vyriškis ir iš karto ėmė šaudyti. Užpuolikas ištuštino visą 7 šovinių apkabą beveik įrėmęs pistoletą G. Sereikai į galvą, todėl pastarasis neturėjo nė menkiausio šanso išgyventi ir mirė anksčiau, nei žudikas iššovė paskutiniąją kulką.
Į įvykio vietą po kelių valandų atskubėję kriminalistai surado tik 7 tuščias pistoleto TT kulkų tūteles ir nieko daugiau – nei pirštų atspaudų, nei numesto ginklo. Nebuvo ir ką nors svarbiau mačiusių liudininkų.
Šis nužudymas Lietuvoje sukėlė neregėtą rezonansą. Prokuroro nužudymui tirti buvo sudaryta prokuratūros, policijos, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų grupė, jai vadovauti paskirtas to meto Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovas Algimantas Kliunka. Tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia prie kolegos karsto žadėjo, kad bus sukurtos mobiliosios pareigūnų grupės iš policininkų, saugumiečių ir prokurorų, taikysiančios griežtas sankcijas nusikalstamo pasaulio atstovų atžvilgiu, ir bus balansuojama ties įstatyme numatytų griežčiausių bausmių riba.
Prokuroro žudiko paieškos
G. Sereikos nužudymo byla buvo tiriama daugiau nei 4 metus. Pradžioje ieškota asmens, kuris 2–3 dienos po G. Sereikos nužudymo važiuodamas per mūsų valstybės sieną pranešė, jog dalyvavo nužudant prokurorą. Beveik 2 metai sugaišti tiriant versiją, jog galbūt G. Sereika nužudytas po teisinių ginčų nagrinėjant T. A. ir S. B. bylą – mat valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras buvo paprašęs šiems teisiamiesiems skirti griežtas bausmes. Kruopščiai buvo tiriamos versijos, kad G. Sereiką galėjo nužudyti prokuratūros ar saugumo darbuotojai. Dar vienas „kandidatas“ į
prokuroro žudikus pasirodė tesąs save sureikšminti panoręs prašalaitis.
Siūlo galas buvo stipriai sugriebtas, kai prokuroro nužudymą užsakęs ir organizavęs prisipažino verslininku prisistatydavęs 37 metų Valdas Blinkevičius, pravarde Blinkė, dalyvavęs nužudant V. Marščionką-Maršalą ir kaltintas verslininko L. Rasiulio nužudymu.
Su „tulpiniais“ siejamas Blinkė prisipažino, jog G. Sereikos nužudymą pavedė savo parankiniui iš Kupiškio, 8 klases baigusiam 24 metų Arūnui Varnui. Pasak A. Varno, kartą drauge važiuojant automobiliu V. Blinkevičius užsiminęs, jog reikės nužudyti „laisvai dirbti ir kvėpuoti trukdantį žmogų“. Apie tai, jog būsimoji auka – prokuroras, o jam keršijama už tai, jog nesutinka nutraukti V. Blinkevičiui iškeltą baudžiamąją bylą, Blinkė esą neužsiminęs, o A. Varnas ko nors daugiau klausinėti neišdrįsęs.
Pats V. Blinkevičius nei patvirtinti, nei paneigti davęs tokį įsakymą teisme nebegalėjo, nes po prisipažinimo neaiškiomis aplinkybėmis nusižudė Lukiškių tardymo izoliatoriaus kameroje. Vienutėje laikytas Blinkė buvo aptiktas apie pirmą valandą nakties pasikoręs ant kabelinės televizijos antenos laido, sėdėdamas ant kėdės. Nors kūną pareigūnai rado dar šiltą, įtariamojo atgaivinti nepavyko.
Vėliau tiriant „tulpinių“ bylas paaiškėjo, kad susidoroti su prokuroru V. Blinkevičių skatino ir V. Baltušis.
Nieko nežinojęs ir labai bijojęs
Šiaulių apygardos teisme teisiamas Arūnas Varnas su savo advokatu tarėsi tik dėl vieno – kad nebūtų įrodyta, jog jis žinojo šaunąs į prokurorą, mat tokiu atveju jam būtų grėsęs laisvės atėmimas iki gyvos galvos. A. Varnas teisme pasakojo, kad būsimąją auką V. Blinkevičius parodė, kai jie vieną dieną važiavo automobiliu ir sustojo sankryžoje. „Va, žiūrėk, šitą vyrą reikia pašalinti“, – pasakojo A. Varnas. – Stebėjau jį, kol užsidegė žalia šviesoforo šviesa. Po kelių dienų V. Blinkevičius nuvedė mane prie namo, parodė laiptinę ir pasakė, kad prokuroras važinėja su automobiliu, kurio numeriuose trys septynetai“.
Savo aukos A. Varnas laukė kelias dienas. Sulaukė sausio 25-osios vakare... A. Varnas teisme smulkiai papasakojo, kaip šaudė į prokurorą, pro automobilio langą įkišęs ranką su pistoletu, kaip namuose ginklą paslėpė spintoje, o kitą dieną užkasė miške, kaip degino nusikaltimo metu vilkėtus rūbus. Esą tik po žmogžudystės jis iš televizijos žinių sužinojęs, jog šaudęs į prokurorą.
A. Varnas užsispyręs tvirtino, jog už šį kruviną darbelį V. Blinkevičius jam nežadėjęs jokio atlygio. Esą taip pat „nesavanaudiškai“, tik labai bijodamas brolių Blinkevičių, jis padėjęs supjaustyti ir sudeginti jų nužudyto verslininko L. Rasiulio kūną.
Nujausdami, jog gali nepavykti įrodyti, kad A. Varnas žudė G. Sereiką žinodamas, kas jis toks, kaltinimą palaikantys velionio kolegos net neprašė teismo skirti bausmės iki gyvos galvos. Tad už šį tyčinį nužudymą prokuratūra prašė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, sujungdamas bausmes, „numetė“ dar metelius ir A. Varnui už grotų praleisti skyrė tik 11 metų.
Žilvinas Vizgirda
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (1)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (2)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (3)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (4)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (5)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (6)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (7)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (8)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (9)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (10)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (11)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (12)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (13)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (14)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (15)
