Kad žudytų, „tulpiniams“ nereikėjo įrodymų ar motyvų. Užtekdavo mažiausio įtarimo, ir Virginijaus Baltušio galvoje jau regzdavosi naujas nužudymo planas.
Sprogmenys iš Rusijos
1994 metų rudenį ir žiemą Panevėžyje įvykių nestokota. Praėjus kiek daugiau nei savaitei po Paškės kompanijos sušaudymo, Parko gatvėje iš automato buvo apšaudytas SAAB 9000. Juo važiavę Andrius Lazauskas, V. Šidagis ir A. Matulis buvo lengvai sužeisti.
Spalio 13 dieną Tulpių gatvėje sprogo BMW, kuriuo naudojosi vienas iš „tulpinių“ asmens sargybinių. Žmonių aukų tuomet buvo išvengta.
Na, o Virginijui Baltušiui ir kitiems „tulpinių“ viršūnių nariams vis nedavė ramybės ta mintis, kad po Panevėžį dar gyvas vaikšto Virginijus Marščionka-Maršalas. Šis taip pat jautė, kad „tulpiniai“ jo ramybėje nepaliks, todėl saugojosi kaip tik įmanydamas: kiekvieną kartą sėsdamas į automobilį jį atidžiai apžiūrėdavo, nenakvodavo namuose. Tačiau išsisaugoti medžiojamam yra nelengva. Ypač tokiame nedideliame mieste, kur vienas kitą pažįsta, žino, kas ką veikia. Tuo labiau kad „tulpiniai“ sekė vos ne kiekvieną Maršalo žingsnį.
Šį kartą V. Marščionką buvo nuspręsta susprogdinti. Saulius Janonis susisiekė su pažįstamais rygiečiais, kad šie atvežtų sprogmenų. Iš Rygos į Panevėžį atvažiavo tardymo taip ir neišaiškintas Sergejus, atvežė sprogmenis su nuotolinio valdymo įranga. Tą patį vakarą Sergejus juos paruošė, pamokė, kaip naudotis. Jiems betriūsiant, paskambino Maršalą sekęs Vigantas Dačiulis ir pranešė, jog pastarasis kartu su verslininku Algirdu Stundžiumi mikroautobusu „Toyota“ nuvažiavo į verslininko butą ir liko ten nakvoti. „Tulpiniai“ nusprendė nepraleisti progos ir vieną kartą pabaigti su Maršalu.
Apie ketvirtą ryto Sergejus kartu su Audriumi Andrušaičiu privažiavo prie mikroautobuso. Vyrams užteko akimirkos, kad prie „Toyotos“ pritvirtintų sprogmenis... Kai jie vėl įsėdo į savo „Audi“, A. Andrušaitis iš karto raportavo V. Baltušiui, kad Marščionkai jau parengtas kelias į pragarą.
Kiek pavažiavę, A. Andrušaitis ir Sergejus sustojo ir liko sekti mikroautobusą. Tik aštuntą ryto atvažiavo pamaina. Projektuotojų gatvėje sustojo pilkos spalvos automobilis „Ford Escort“. Jame sėdėjo S. Janonis ir V. Baltušis. Pastarojo rankose buvo sprogmenų valdymo pultelis, o sustota tokioje vietoje, iš kurios matėsi užminuotas mikroautobusas.
Sprogimas Ramygalos gatvėje
Tą vakarą, kai „tulpiniai“ ruošė mirtį V. Marščionkai, jis, A. Stundžius, Ingrida A. ir Eglė Š. šventė Ingridos gimtadienį. Vakarojo ilgokai, tačiau aštuntą ryto jau sukilo, nes ruošėsi į mugę.
Dar po valandos visi keturi išgužėjo į lauką. Po šaltos nakties automobilis lyg tyčia neužsivedė, tad vyrai gerokai pavargo bestumdydami. Pagaliau variklis suburzgė ir kompanija sulindo į vidų. Prie vairo atsisėdo A. Stundžius, šalia – Ingrida, o V. Marščionka su Egle įsitaisė ant užpakalinės sėdynės. A. Stundžius iš vakaro buvo gerokai padauginęs, jautėsi išgėręs, tad užvažiavus į degalinę, prie vairo persėdo Ingrida. Privažiavus Ramygalos gatvėje esantį kioską, A. Stundžius paprašė sustoti, nes labai troškino ir vyras sugalvojo nusipirkti alaus.
Alkoholis, matyt, buvo sumažinęs ir Maršalo budrumą, nes ir šis nepastebėjo, kad visą laiką paskui juos važiavo pilkas S. Janonio automobilis.
Ingrida ėmė stabdyti automobilį. Tuo metu šalia S. Janonio sėdėjęs V. Baltušis paspaudė mygtuką... Tą akimirksnį pasigirdo sprogimas ir „Toyotą“ apgaubė dūmai. Sprogimo būta stipraus – buvo ne tik nuplėštas automobilio priekis, bet ir išdužo keleto namų, šalia kurių sustojo mikroautobusas, langų stiklai, išlėkė langų rėmai ir durys.
Sprogimo banga iš „Toyotos“ išmetė ir priekyje sėdėjusius Ingridą bei A. Stundžių. Moteriai lūžo koja, trūko sausgyslės, buvo sužalotas ausies būgnelis, tačiau ji liko gyva. O štai A. Stundžiui nepasisekė – jam buvo nutrauktos kojos, sulaužyti kaulai. Vyrą dar gyvą greitoji pagalba nuvežė į Panevėžio ligoninę, tačiau po kelių dienų jis mirė. Dar viena niekuo dėta auka...
O Maršalas ir vėl liko gyvas. Apkvaitęs nuo sprogimo, jis nieko nelaukė ir kartu su taip pat nenukentėjusia Egle movė iš sprogimo vietos. Tada jam dar buvo likę gyventi 2 metai ir 4 mėnesiai...
Movė iš Panevėžio ir sprogdintojai. V. Baltušis ir S. Janonis kuriam laikui apsigyveno Vilniuje – ten, Baltupių mikrorajone, S. Janonis nuomojosi butą. Jau važiuodami per radiją jie išgirdo, kad Panevėžyje susprogdintas verslininkas A. Stundžius. Banditams beliko tik riebiai nusikeikti ir laukti kitos progos.
Angelas neišsaugojo
Tų progų ieškota nuolat. Atrodė, jog kelis kartus beveik stebuklingai mirties išvengusį V. Marščionką-Maršalą angelas sargas globoja ir toliau. 1995 metų spalio mėnesį Nemuno gatvėje buvo apšaudytas BMW. Prie šio automobilio vairo sėdėjusiam V. Marščionkai kulka pataikė tiesiai į galvą, tačiau dėl kietos kaukolės Maršalas vėl liko gyvas...
Ir vis dėlto mirtis V. Marščionką pasivijo 1997-ųjų metų balandį. Tuo metu jis dingo iš Panevėžio... Jo likimas paaiškėjo tik tada, kai parodymus ėmė duoti Dainius Skačkauskas-Skačkė.
Pasak D. Skačkausko, su juo susitikęs vienas iš „tulpinių“ vadeivų Romualdas Čeponis nusivežė jį į netoli Panevėžio esantį „Agato“ sporto klubą, kur jau laukė V. Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis, S. Janonis ir Valdas Blinkevičius. Ten D. Skačkauskas ir sužinojo, kad sumanyta V. Marščionką „sulaikyti“. D. Skačkauskui buvo pavesta prireikus surakinti Maršalą antrankiais.
Pagal sugalvotą planą gaujos nariai dviem automobiliais nuvažiavo prie Arimaičių ežero. V. Marščionką prie šio ežero „tulpinių“ prašymu buvo pakvietęs vėliau į pareigūnų pasalą patekęs ir nusišovęs samdomas žudikas Alvydas Juodris, pravarde Benas. Šis Maršalą sugundė pasiūlęs nebrangiai pirkti didelį kiekį narkotikų, tačiau nurodytoje vietoje nepasirodė.
Kai V. Marščionka apgręžė automobilį ir jau ruošėsi grįžti, nuošalioje vietoje pasislėpęs S. Janonis apie tai radijo ryšiu pranešė netoliese buvusiems ir policininkų uniformas vilkėjusiems bendrininkams. Veidus kaukėmis užsimaskavę banditai, įjungę švyturėlį, išvažiavo ant kelio ir sustabdė nieko blogo neįtariančio Maršalo automobilį. V. Baltušis, vaidindamas „Aro“ pareigūną, ištraukė vairuotoją iš mašinos ir paguldė ant kelio, o prišokęs D. Skačkauskas surakino antrankiais. Surakintą auką gaujos nariai parsivežė į „Agato“ klubą ir ten pradėjo egzekuciją...
V. Marščionka buvo kankinamas prirakintas prie vamzdžio kambaryje antrajame aukšte. R. Čeponis jau kruvinai sumuštam nelaimėliui replėmis išrovė dantis ir tomis pačiomis replėmis žnaibė krūtinę. Vėliau Maršalas buvo paguldytas ant polietileninės plėvelės, o jo galva įkišta į maišelį... Jį nušovė pats V. Baltušis. Paleisdamas šūvį tiesiai į galvą, jis ištarė: „Už visus draugus“. Tai sakydamas jis turėjo mintyje nušautus „tulpinius“ D. Kecorių, Ž. Paušą ir kitus, taip pat pasikėsinimą į jį patį.
V. Marščionkos kūnas buvo supjaustytas metalui skirtu pjūkliuku. D. Skačkauskas nupjovė ranką, A. Vertelka – kojas, A. Andrušaitis – galvą. Kūno dalis egzekucijos dalyviai sudėjo į maišelius ir sukrovė į lauke, maždaug už 200 metrų, stovėjusią metalinę spintą. Spintoje sukūrus laužą, nužudytojo palaikai buvo sudeginti, o pelenai išberti į Nevėžio upę.
Nevilties šauksmas
Už tai, kad papasakojo apie šį nužudymą, D. Skačkauskas liko apkaltintas tik nusikaltimo slėpimu, neteisėtu laisvės atėmimu, pareigūno vardo pasisavinimu ir savivaldžiavimu. V. Baltušiui, A. Vertelkai, A. Andrušaičiui už tai buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Tai buvo pirmas „tulpinių“ teismas, kuriame V. Baltušis dar davė parodymus. „Esu kalčiausias. Aš nevertas gyventi“, – tokiais žodžiais teisme savo pasakojimą pradėjo vienas iš žiauriausių „tulpinių“. Jis kalbėjo labai tyliai, nuolat šnirpštė nosį. O išvedamas po vieno teismo posėdžio, trenkė surakintomis rankomis sau per kelius ir užbaubė. Bet tas beviltiškas riksmas buvo tada, kai visagalis banditų vadeiva jau sėdėjo kameroje. O iki tol dar buvo pilnas žmogžudysčių kelias...
Žilvinas Vizgirda
Kitame numeryje:
Kalinių pietūs pievelėje
A. Brazauskas ir „tulpiniai“
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (1)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (2)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (3)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (4)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (5)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (6)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (7)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (8)
